Parlamentarų kova dėl dirbtinio apvaisinimo įgauna pagreitį – anksčiau pritarę embrionų šaldymui, ketvirtadienį Seimo nariai apsigalvojo ir pritarė pataisai, leidžiančiai sukurti tik tiek embrionų, kiek jų vienu metu gali būti perkeliama į moters gimdą arba kiaušintakius, bet jų skaičius negali viršyti 3. Tai reiškia, kad embrionų šaldymas būtų draudžiamas, tačiau tam, kad įstatymas galutinai įsigaliotų, reikia priimti visą įstatymą.
Už tokią pataisą ketvirtadienį balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 28 parlamentarai ir dar 18 tautos atstovų balsuodami susilaikė.
„Darbietės” Dangutės Mikutienės ir kitų parlamentarų pataisai daugiausia pritarė konservatoriai-krikdemai, „tvarkiečiai” bei Darbo partijos atstovai.
Reaguodama į susidariusią situaciją Seimo Sveikatos reikalų komiteto atstovė Agnė Zuokienė pasiūlė klausimo svarstyme daryti pertrauką, mat embrionų šaldymo draudimas, jos nuomone, nėra suderinamas su kitu jau priimtu įstatymo straipsniu, kuriuo dėl likusių embrionų panaudojimo – šaldymo ar sunaikinimo – apsisprendžia pora.
Ketvirtadienį priėmę dalį įstatymo straipsnių, viso įstatymo priėmimą Seimas atidėjo kitai savaitei. Priėmimo procedūrą ketinama tęsti birželio 28 d.
DELFI primena, kad iš viso buvo paruošti du teisės akto variantai – konservatyvusis ir liberalusis. Vienu jų leistas embrionų šaldymas, kitų – draudžiamas, mat laikomasi katalikiškos nuostatos, esą gyvybė prasideda nuo ląstelių apvaisinimo.
Iš pradžių Seimui buvo pateiktas kompromisinis įstatymo projekto variantas. Pagrindu liko konservatyvusis, tačiau liberalios pataisos jį pavertė labai artimu liberaliajam įstatymo projekto variantui, kadangi atsirado nuostatos leisti iki 10 embrionų užšaldyti penkeriems metams bei nustatyti apmokėjimo tvarką už šias paslaugas. Buvo nepritarta tik lytinių ląstelių donorystei – tai reiškia, kad apvaisinant galima naudoti tik sutuoktinio arba sugyventinio lytines ląsteles.
Kompromisiniame įstatymo projekte palikta daug erdvės pačios šeimos apsisprendimo laisvei. Pavyzdžiui, religingos šeimos galės į gimdą įsodinti visus embrionus, norinčios pasinaudoti naujausia mokslo pažanga turės galimybę dalį embrionų užšaldyti.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo”.
Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja po 2 tūkst.
