Išgelbėjęs du skęstančiuosius šakiškis Rimantas Zubrickas sau ordinų nekabina. Apie jį su pagarba atsliepia kaimynai ir kiti jį pažįstantys bei jo nuopelnus žinantys žmonės, o išgelbėtieji žada likti dėkingi amžinai.
Akimirksniu tapo žinomas
„Ir ką jis pridirbo? – išgirdęs, kad ieškome R.Zubricko, paklausė telefonu atsiliepęs jo kolega. – Bandysiu atspėti. Skambinate dėl Rimanto žygdarbių? Jis dabar mūsų miesto žvaigždė. Gavo net Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.”
Per kelias minutes tapęs vietos įžymybe, iš prigimties itin kuklus R.Zubrickas, net ir praėjus daugiau nei metams po paskutinio žygdarbio, purtosi jam rodomo aplinkinių dėmesio – ne dėl garbės šoko į vandenį, ne dėl jos gelbėjo skęstančius žmones.
„Nenoriu apie tai kalbėti. Kodėl? Pavargau, – pokalbio pradžioje kiek atšiaurus R.Zubricko balsas vis dėlto suminkštėjo. – Supraskite, skaudu.”
Pirmą kartą skęstančiajam pagalbos ranką šakiškis tiesė prieš devynerius metus gimtąjame Briedžių kaime. Tvenkinyje tąkart vandeniu springo plaukti nemokėjusi moteris.
„Menkniekis. Tiesiog priplaukiau prie jos ir padėjau pasiekti krantą, – kuklinosi gelbėtojas. – Nepamenu nei tos moters veido, nei jos vardo.”
Bėgo net negalvodamas
Tai ne vienintelis žygdarbis, už kurį į savo gerų darbų maišelį R.Zubrickas įsidėjo akmenuką. Praėjusių metų kovo 21 d. šakiškis iš vandens gniaužtų išplėšė skęstančią paauglę.
Tą dieną R.Zubrickas sėdėjo savo namuose prie televizoriaus. Retsykiais pro daugiabučio langą dirstelėdavo į akyse tvinstančią Siesartės upę.
„Mačiau, kaip pakrante paauglė vedžiojo šunį. Netikėtai šis šoko į vandenį, paskui jį stryktelėjo ir mergina. Paslydo, nukrito, bandė kabintis į betono luitą prie kranto, bet neišsilaikė. Griebiau striukę ir nėriau pro duris, – nelaimę dar kartą išgyveno vyras. – Tuo metu nieko negalvojau. Sunkiai bepamenu, kaip atsidūriau įvykio vietoje.”
Bėgdamas jis dar spėjo pagriebti ant žemės gulinčią šaką. Pribėgęs prie vandens R.Zubrickas išvydo, kad nelaimėlė nuo kranto nutolo per kelias dešimtis metrų – pro vandens purslus matėsi tik merginos veidas.
„Pats šokau į upę, panirau iki kaklo. Kai mergaitę ištraukiau ir pasodinau ant kranto, pasigirdo greitosios pagalbos ir ugniagesių sirenų garsai”, – pasakojo Rimantas.
Tiesa, į ledinį vandenį vyrui teko šokti dar kartą – į krantą niekaip negalėjo išsikapanoti mergaitės šunelis.
Galvojo visą naktį
Ačiū. Tai buvo pirmas žodžis, kurį ištarė šalčio sukaustytos išgelbėtos mergaitės lūpos.
„Net sunku patikėti, kaip ji, visa tirtanti, drebanti dar sugebėjo kažką pasakyti”, – stebėjosi vyras.
Kiaurai permirkusi ir sušalusi paauglė netrukus buvo pristatyta į Šakių ligoninę. Atšildę iki normalios temperatūros ir suteikę būtiną pagalbą medikai ją išleido namo.
Tą patį vakarą gelbėtojo buto duris klibino iš Vilniaus atskubėjusi merginos mama.
„Dėkojo, kad išgelbėjau jos dukrai gyvybę. Aš gi visą naktį negalėjau užmigti, galvojau, kaip jaučiasi ta mergaitė ir ką apskritai išgyvena ties gyvenimo ir mirties riba balansavęs žmogus”, – R.Zubrickas neslėpė, kad šis įvykis jį smarkiai sukrėtė.
Po šio įvykio jis susibičiuliavo su merginos šeima. Susitikę jie niekada nekalba apie tai, kas buvo tą sekmadienį.
Būtina ką nors daryti
Paklaustas, ar jaučiasi didvyriu, išgelbėjęs net dviejų žmonių gyvybę, suraukęs antakius šakiškis purtė galvą. Esą jis elgėsi taip, kaip ir elgiasi visi, atsidūrę panašioje situacijoje.
„Niekada sau neatleisčiau, jei stovėčiau kaip įbestas, o mano akyse užgestų trapi žmogaus gyvybė, – tikino vyras, pridūręs, kad prireikus nė akimirkos negalvodamas į vandenį šoktų ir trečią, ir ketvirtą kartą. – Ką galėčiau patarti kitiems? Pamačius skęstantį žmogų geriau daryti kažką, negu stovėti ir nieko nedaryti.”
R.Zubrickas atviras: nepaisant to, kad yra geras plaukikas, dabar prie vandens elgiasi kur kas atsargiau nei anksčiau. Drausmina ne tik savo vaikus, bet ir draugę. Neretai ir pats susimąsto, ką darytų, jei mėšlungis sutrauktų koją.
„Atsarga gėdos nedaro”, – prasidėjus maudynių sezonui seną patarlę priminė 35-erių vyras.
Svarbu padėti laiku
Kiekvienais metais pasaulyje nuskęsta apie 0,5 mln. žmonių, Lietuvoje – daugiau kaip 300. Vasaros mėnesiai – patys pavojingiausi, skendimo atvejų ypač padaugėja savaitgaliais. Dažniausiai skęsta 5–14 metų vaikai. Pirmasis žmogus, kuris suteikia pagalbą skęstančiajam, yra labai svarbus, nes įrodyta, kad, pradėjus gaivinti dar vandenyje, tikimybė išgelbėti skenduolį padidėja 3,15 karto.
Kaip gelbėti skęstantįjį?
Nukentėjusįjį saugiausia traukti iš vandens pačiam būnant ne vandenyje, o valtyje, krante. Kalbinkite nukentėjusįjį, liepkite jam kabintis už gelbėjimo daiktų.
Nešdami kūną iš vandens galvą laikykite kiek žemiau, kad burnoje esantis vanduo nesubėgtų į kvėpavimo takus. Užtenka išvalyti burną palenkus galvą šoną. Jeigu žmogus patyręs stuburo traumą, tada galvą pasukti reikėtų kartu su visu kūnu vienu metu.
Kuo greičiau pradėkite dirbtinį kvėpavimą, vadinamuosius įpūtimus. Įpūskite porą kartų, ne tik į burną, bet ir į nosį. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja, pradėkite pradinį gaivinimą: 2 įpūtimai ir 30 krūtinės ląstos paspaudimų.
Jei esate vienas, pradėkite gaivinti įpūtimais, toliau tęskite pradinį gaivinimą vieną minutę ir tik tada kvieskite pagalbą.
Jei pavyko atgaivinti nukentėjusįjį, paguldykite jį taip, kad jo padėtis būtų stabili šoninė, ir laukite medicinos pagalbos. Skendęs žmogus būna sušalęs, todėl nuvilkite šlapius drabužius, apklokite sausa antklode.
Kaip elgtis prie vandens telkinių
Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriausia pasirinkti paplūdimį, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį: prie stataus kranto, prieplaukos ar molo krašto, ant tilto.
Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas. Negalima plaukti ir į laivų farvaterį arba artintis prie plaukiančių laivų, nes vandens srovė gali įtraukti po laivo sraigtais.
Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus.
Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti – valtis gali apvirsti.
Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų. Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybą bendruoju pagalbos telefonu 112.
Iškvietę pagalbą paieškokite, galbūt šalia yra kokia nors gelbėjimo priemonė – gelbėjimo ratas, valtis, čiužinys, kuria naudojantis būtų galima padėti skęstančiajam. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
Įsidėmėkite, kad gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
