Suaugusio žmogaus organizme yra apie 150 gramų cholesterino. Padidėjęs cholesterino kiekis kraujo plazmoje – vienas svarbiausių aterosklerozės rizikos veiksnių.
Daugelis infarktą patyrusių žmonių nežinojo, kad priklauso rizikos grupei, nes nebuvo atlikę kraujo tyrimų. Medikai pataria suaugusiesiems, ypač vyrams, sistemingai tirtis kraują.
Jeigu tėvai arba vienas jų visada turėjo didesnį cholesterino kiekį, vaikui gali būti genetiškai perduota „šeimyninė” hipocholesterinemija.
Tokius vaikus gali ištikti infarktas sulaukus vos 10-15 metų, todėl Europos gydytojai rekomenduoja jau 4 metų sulaukus atlikti lipidinius kraujo tyrimus. Tada liga bus nustatyta laiku.
Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad verta laikytis anticholesterininės dietos (daug žuvų, vaisių, daržovių, augalinio aliejaus ir mažai mėsos bei gyvulinių riebalų).
27 mėnesių dieta 66 procentais sumažina širdies ligų ir 73 procentais – mirties atvejų nuo širdies kraujagyslių ligų.
Labai mažas cholesterino kiekis moters kraujyje (pavyzdžiui, laikantis griežtos dietos be riebalų) gali lemti reprodukcinės funkcijos sutrikimą, net menstruacijų išnykimą.
Tokiu atveju, norint sureguliuoti ciklą, gydytojai skiria specialų maitinimą, kad riebalų kiekis organizme padidėtų iki 30 procentų.
Švedų specialistai nustatė, kad pernelyg mažas cholesterino kiekis kraujyje gali skatinti žmogaus agresyvumą.
Pasak prancūzų specialistų, fiziniai pratimai padidina naudingojo cholesterino kiekį 25-30 procentų, o žalingąjį sumažina. Naudingiausias sportas – plaukimas, ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu ir ratukinėmis pačiūžomis.
