Silkės, karpiai ir lašišos. Šios žuvys puikuosis ant daugelio lietuvių šventinio Kūčių stalo. Ar sekdami tradicijomis ir vietoj mėsos valgydami žuvį galime būti tikri jos nauda, o ne žala?
Mėginiai atkeliavo iš turgaus
Gandai, kad rasti neužteršto maisto beveik neįmanoma, yra pasiekę kone kiekvieno lietuvio ausis. Ypač tiršti debesys susitelkę virš žuvies ir jos produktų. Kur gauti „lakmuso” popierėlį, kuris pasakytų, kokią žuvį valgyti sveika, o kokios verčiau pasisaugoti?
Dienraščio prašymu Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamentas (NMVRVI LD) sutiko ištirti mūsų pageidaujamus produktus.
Į laboratoriją pristatėme sūdytos silkės, ką tik iš akvariumo ištraukto karpio ir šviežios lašišos mėginius. Šios žuvys pirktos vienoje Kauno turgaviečių, žuvies skyriuje.
Prašėme ištirti viską, kas gali turėti įtakos žmogaus sveikatai: tiek auginant galbūt įsisavintas žmogaus sveikatai pavojingas medžiagas, tiek galimus apdorojimo, laikymo pažeidimus jau sugavus žuvį. Tad buvo atliekami cheminiai ir mikrobiologiniai tyrimai.
Silkėje rasta negyvų lervų
Tyrimų rezultatų sulaukėme po kelių dienų. Mikrobiologinis tyrimas parodė, kad nė viename mėginyje nebuvo aptikta bakterija Listeria monocytogenes. Šių bakterijų, kaip paaiškino NMVRVI LD Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Pamakštys, gali atsirasti nešvariai laikomuose produktuose.
Šių bakterijų gali būti dirvožemyje, vandenyje. Jos gali sukelti virškinimo ir kitokius sveikatos sutrikimus. Jei jos pakliūva į kraują, įvyksta kraujo užkrėtimas, gali išsivystyti meningitas. Bakterijos Listeria monocytogenes ypač pavojingos nėščiosioms, nes gali užkrėsti vaisių ir sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą. Šių bakterijų gali būti ne tik žuvyje, bet ir žalioje ar šaltai rūkytoje mėsoje.
Atlikus žuvų parazitologinį tyrimą nustatyta, kad karpyje bei lašišoje helmintų, tai yra, parazitinių kirmėlių, nerasta. Tačiau silkėje, ant vidaus organų, aptikta 12 negyvų Anisakis spp. lervų.
V.Pamakštys patikino, kad šios lervos visiškai nepavojingos žmogaus sveikatai. Išėmus vidaus organus ir žuvį gerai išplovus, ją galima drąsiai vartoti.
„Anisaki spp.– tai gyvų žuvų kirmėlytės, kurios parazituoja jų virškinamajame trakte. Jos gana būdingos silkėms. Žinoma, pamatyti jas žuvyje tikrai nemalonu”, – pripažino specialistas. Pastebėti tokias lervas, jei jų yra daug, galima ir plika akimi.
Sunkiųjų metalų – pėdsakai
Žuvys yra linkusios savo organizme kaupti sunkiuosius metalus. Todėl tiriama, ar šių metalų kiekis neviršija nustatytų normų. Pastarasis tyrimas parodė, kad nė viename mėginyje šios normos neviršytos. Antai švino ir kadmio kiekis mažesnis už kiekį, kurį įmanoma nustatyti.
Gyvsidabrio kiekis kiek arčiau leistinos ribos, tačiau irgi toli gražu jos nesiekia. Daugiausia gyvsidabrio rasta silkėje – 0,046 mg/kg, o leistina riba – 0,5 mg/kg. Tai reiškia, kad gyvsidabrio silkėje rasta 10 kartų mažiau, nei yra leistina riba. Šios normos atitinka ES teisės aktus.
„Cheminiai tyrimai labai geri, rasta tik sunkiųjų metalų pėdsakų”, – įvertino V.Pamakštys. Pasak jo, šiek tiek sunkiųjų metalų yra natūralioje gamtoje. Tačiau didesnis jų kiekis gali būti dėl vandens, kuriame žuvys auga, taršos.
„Lietuvos rinkoje siūloma produkcija yra kontroliuojama, produktai yra saugūs. Šio tyrimo rezultatai dar kartą tai įrodė”, – apibendrino V.Pamakštys ir padrąsino žmones nebijoti savo Kūčių stalui ruošti vaišių iš žuvies.
