Donorų ieškoma tarp milijonų

Dukrai susirgus kraujo vėžiu artimieji į laikraštį įdėjo skelbimą su prašymu atsiliepti galinčiuosius tapti kaulų čiulpų donorais. Sutikusiems tėvai pažadėjo net sumokėti.

„Pinigų išmetimas į balą”, – taip gydytojai įvertino artimųjų pastangas.

Prilygsta milijono laimėjimui

Tėvų skelbimas laikraštyje – ne vienintelis pagalbos šauksmas, užklupus klastingai ligai.

Jau kurį laiką po internetą klaidžioja laiškas, kuriame taip pat ieškoma kaulų čiulpų donoro dviejų mažamečių vaikų motinai, susirgusiai leukemija. Laiške prašoma atsiliepti žmones, turinčius retą – IV teigiamą – kraujo grupę. Laišką prašoma persiųsti kuo daugiau žmonių.

Susisiekus su pagalbos ieškančiu Mindaugu paaiškėjo, kad šis prašymas po internetą klaidžioja nuo pavasario, kuomet šeimą ir užklupo liga. Nelabai norintis prisiminti išgyventų akimirkų vyras pasakė tik tiek, kad šiuo metu dviejų vaikučių mama yra sveika. Jis neatviravo, ar pagalbos prašymai ir kraujo čiulpų donorų paieškos internetu buvo naudingos.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Onkohematologijos skyriaus vedėjas Mindaugas Jurgutis šį darbą siūlo geriau patikėti specialistams.

Gydytoja hematologė Neringa Gailiūtė paantrino, kad didesnė tikimybė laimėti kelis milijonus loterijoje, nei rasti tinkamą donorą tokiais būdais.

Medikai pasakojo, kad kartais į ligoninę, siūlydamiesi tapti kaulų čiulpų donorais, atvyksta pacientų giminaičiai. Tačiau paaiškinus, kad itin maža tikimybė, jog jie bus tinkami, žmonės atsisako gerų užmojų.

„Jie nesutinka tapti donorais kitam ligoniui”, – apgailestavo M.Jurgutis.

Pasitaikė ir tokių atvejų, kai užsukę į ligoninę žmonės siūlė parduoti savo kaulų čiulpus.

Lemia ne kraujo grupė

M.Jurgučio nestebina toks žmonių supratimas – kartais net medikai nesusigaudo, kas yra kaulų čiulpų transplantacija.

Vedėjas paaiškino, kad donorai šiai procedūrai parenkami ne pagal kraujo grupės tinkamumą, o pagal žmogaus leukocitų antigenų (ŽLA) sudėtį, vadinamąjį kodą. Kiekvieno žmogaus antigenai yra skirtingi, tad šių kodų gali būti labai daug.

Donoras ligoniui parenkamas pagal tapatų kodą. Jis nustatomas iš venos paėmus tris kraujo mėginius. Šis tyrimas – sudėtingas ir brangus, Lietuvoje atliekamas tik Santariškių klinikų Imunologijos laboratorijoje Vilniuje.

M.Jurgutis pabrėžė, jog kaulų čiulpų transplantacija nėra operacija, kur atveriamas kaulas ir būna daug kraujo. Prieš šią procedūrą kraujo liga – limfoma, leukemija – sergančiam pacientui taikoma intensyvi chemoterapija, sunaikinanti ligonio kaulų čiulpus. Kadangi be jų neatsikurtų kraujodara, į veną supilami donoro kaulų čiulpai.

Pasak gydytojo, kaulų čiulpų perpylimo procedūra yra gana paprasta. Bet paruošiamasis etapas – tapataus kaulų čiulpų donoro suradimas – yra labai brangus, sunkus, o kartais ir ilgai trunkantis. Neranda ir tarp milijonų

Pirmiausia kaulų čiulpų donoro ieškoma ligonio šeimoje – tarp brolių ir seserų. Tačiau tikimybė, kad pastangos bus vaisingos, siekia vos 20 proc. Kuo daugiau šeimoje vaikų, tuo didesnė tikimybė rasti donorą.

Dažniausiai giminingų donorų šeimoje nerandama, tuomet kreipiamasi į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą. Kiekviena šalis turi savo nacionalinį registrą, kuriuos jungia pasaulinis. Neradus donoro savo šalyje, prašoma pagalbos iš pastarojo.

Lietuvoje kaulų čiulpų registras pradėtas kaupti prieš šešerius metus.  Šiuo metu jame – daugiau nei 5 tūkst. potencialių kaulų čiulpų donorų. Pasaulinis registras vienija apie 15 milijonų potencialių donorų.

„Tačiau didelis skaičius negarantuoja, kad bus rastas tinkamas donoras. Mat kai kurie žmonės turi gana dažną antigenų kodą, kiti – itin retą”, – sakė M.Jurgutis.

Gydytojas apgailestavo, kad dažniau kraujo čiulpų perpylimo prireikia pastariesiems. Tad tikėtina, jog tinkamas donoras nebus rastas ne tik tarp 100 tūkst., bet ir milijono potencialių donorų.

Laukia iki pusmečio

Jūrininkų ligoninė neseniai 50 metų moteriai nustatė ūmią leukemiją. Vienintelė jos viltis išgyventi – kaulų čiulpų transplantacija.

Gydytoja N.Gailiūtė prognozuoja, kad tinkamo donoro paieškos dėl itin reto pacientės genetinio kodo gali gerokai užtrukti, gal net iki pusmečio. Tapataus kodo nerasta net tarp 15 milijono potencialių donorų iš viso pasaulio.

Šiai pacientei, kaip ir kitiems panašaus likimo ligoniams, bus ieškoma iš dalies netapataus donoro, kai kodas skiriasi kokiu vienu antigenu. Tačiau tokiu atveju didėja mirties tikimybė.

M.Jurgutis paaiškino, kad net radus tapatų donorą ligonio išgyvenamumas nėra šimtaprocentinis. Liga gali atsinaujinti arba prikibti sunki infekcija, kol prigyja donoro čiulpai. Žmogus gali mirti ir praėjus keleriems metams po procedūros.

Vyrai tinkamesni donorai

Donoro paieška vidutiniškai trunka tris mėnesius, tačiau gali užtrukti nuo kelių savaičių iki pusmečio. Pagal įvestą genetinį kodą kompiuteris atrenka tinkamus kandidatus, išsirenkamas geriausias.

Anot gydytojos hematologės, pirmenybė teikiama tapačiam genetiniam kodui, Lietuvos gyventojui, jaunam vyrui. Moters organizmas iš prigimties yra agresyvesnis dėl galimybės išnešioti kūdikį. Tad po  perpylimo didesnė ir komplikacijų tikimybė.
Atrinkus tinkamą kandidatą pakartojami kraujo mėginiai.

Tačiau N.Gailiūtė paaiškino, kad nepakanka surasti tinkamą kandidatą. Neatmetama galimybė, kad kažkada pareiškęs valią tapti potencialiu donoru, atėjus lemtingai akimirkai, žmogus gali atsisakyti tai padaryti arba tuo metu sirgti.

Kol ieškoma tinkamo donoro, pacientui uostamiesčio ligoninėje taikoma chemoterapija, kad neatsinaujintų liga. Jei ši sugrįžta anksčiau, nei randamas donoras, transplantacijos rezultatai būna blogesni.

Kaulų čiulpų perpylimas atliekamas tik Vilniuje, Santariškių klinikose įsikūrusiame Kaulų čiulpų transplantacijos centre. Ši procedūra kainuoja per 100 tūkst. litų. Lietuvoje jos jau atliekamos 11 metų.

Daugėja kraujo ligų

M.Jurgutis pastebi, kad ne visiems susirgusiems kraujo liga būtina kraujo čiulpų transplantacija. Ji atliekama kraštutiniu atveju, kai ūmi kraujo liga nepasiduoda įprastam gydymui, neabejojama dėl ligos atsinaujinimo arba jau taip nutiko.

Per metus Onkohematologijos skyriuje sulaukiama iki penkių tokių ligonių.
Kraujo čiulpų transplantacija dažniau atliekama jaunesniems pacientams, iki 50 metų. Pasitaiko ir vyresnių ligonių, tačiau tuomet rezultatai būna prastesni.

M.Jurgutis pastebi, kad kaulų čiulpų donorų transplantacijos būna dvejopos. Vienas iš būdų, kai panaudojami paties ligonio kraujo čiulpai. Ši procedūra būna kur kas sėkmingesnė ir dažnesnė, nei tuomet, kai prireikia donoro.