Daugiau vyrų nei moterų sportuoja, daugiau jų sukasi versle bei politikoje, bet atsilieka nuo moterų iškart, jei atsiranda sveikatos problemų. Vyrai gyvena net 12 metų trumpiau nei moterys (vidutiniškai – 65 metus) ir dažniau serga sunkiomis ligomis. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus urologo Balio Dainio, vyrus žudo nutukimas, cukraligė, širdies ir kraujagyslių, prostatos ligos, bet dažniausiai – įtampos sklidinas gyvenimo būdas.
Profesorius Balys Dainys:
„Nėra pasaulyje vaistų, kurie brandaus vyro prostatą padarytų kaip devyniolikmečio. Bet yra preparatų, kurie prostatos vešėjimą pristabdo”.
– Ligos vyrams negailestingos, o kartu – ir moterims: vyrams mirus, jos pasmerkiamos vienatvei. Kodėl tokia prasta vyrų sveikata?
– Visuomenėje vyrauja suformuota nuomonė, jog vyrai dėl to patys kalti. Esą jie geria, rūko, ištisas valandas sėdi prie televizoriaus, vadinasi, nejuda, ir apskritai nesaugo sveikatos. Todėl jie tunka, serga diabetu ar širdies ligomis. Apmaudu, kad tokią nuomonę tenka išgirsti ir iš oficialios tribūnos. Tai absurdas. Situacija į gera nepasikeistų, jei per stebuklą vyrai imtų mažiau gerti ar rūkyti. Nes jų sveikatai daug didesnės įtakos turi kiti veiksniai, kurių svarbiausi – socialiniai.
– O gal vyrai bijo medikų? Gal jie neturi laiko pasirūpinti savo sveikata ir delsia tol, kol gali kentėti?
– Nemanau, kad vyrai uždelsia. Pagalbos jie kreipiasi laiku, bet yra kitų blogybių: suserga vis jaunesni vyrai. Mano pacientai taip pat „jaunėja”. Net dėl sutrikusios potencijos ateina vis jaunesnių vyrų. Negailiu laiko ir paklausinėju jų, kaip jie gyvena. O ką išgirstu? Kad yra nuolat apimti streso, priversti rūpintis, kad nežlugtų verslas, būtų išvengta klaidų… Vyrai jaučia didelę psichologinę įtampą ir dėl šeimos, ir dėl savo pačių gerovės.
– Prieš keletą metų moterų sveikatą imta tikrinti profilaktiškai; atsirado krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programos, ir tik paskiausiai – prostatos vėžio programa. Kodėl susirūpinta būtent prostatos vėžiu?
– Kol kas – tai vienintelė vyrams skirta programa, ir ji labai reikalinga. Šiuo vėžiu vyrai serga dažniausiai, juolab kad nuo prostatos uždegimo iki vėžio – trumpokas kelias, todėl vyrai nuo 45-50 metų amžiaus privalo bent kartą metuose atlikti PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimą.
Prostata – specifinis vyrų organas, o jos ligos ir vyrų gyvenimo kokybę prastina, ir gyvenimą trumpina. Jauni vyrai, dvidešimtmečiai trisdešimtmečiai – tai didžiausia prostatos uždegimų rizikos grupė. Statistika negailestinga: kas trečias vyras savo gyvenime yra persirgęs prostatitu arba juo serga. Pakanka išsimaudyti šaltame vandenyje, pavyzdžiui, Baltijos jūroje ir – uždegimas. Jei vyrai negali nuvažiuoti per atostogas kur nors į Turkiją, tai nors tenelenda į šaltą mūsų jūrą: jiems ji nedraugiška.
– Kas gresia vyrui, jei prostatos uždegimas negydomas?
– Maždaug prieš metus JAV mokslininkai publikavo straipsnį. Jie paskelbė atsekę ryšį tarp prostatos uždegimo ir prostatos vėžio. Logiškai galvojant, taip ir turėtų būti: kiekvienas uždegimas yra tam tikra vėžio rizika. Taigi neišgydytas ar negydytas prostatos uždegimas gali būti viena priežasčių, nulemiančių, kad prostatos vėžys per metus diagnozuojamas daugiau nei 2000 vyrų.
– O ar uždegimas turi ryšį su kita prostatos liga – prostatos išvešėjimu?
– Tai skirtingos ligos. Be to, prostatos išvešėjimas nėra piktybinė liga. Ji „gerybinė”, bet koks čia gėris, jei liga verčia vyrą naktį kelis kartus keltis ir skubėti į tualetą? Jis ir pats neišsimiega, ir kitiems namiškiams trukdo. O nuėjęs į tualetą stena stena, kol šiaip taip ištuština šlapimo pūslę. Kartais ši gerybinė liga vyrą taip užspaudžia, kad šlapimą visai „užriša”.
– Ar prostatos išvešėjimas prie vyrų prilimpa su amžiumi?
– Tai vyrų andropauzės požymis: prostata ima vešėti pakitus hormonų balansui. Todėl prostatos išvešėjimas (hiperplazija) – labai dažna liga. Ji neaplenkia bemaž nė vieno vyro: iš penkiasdešimtmečių ja serga vos ne kas antras. Kuo daugiau vyrui metų, tuo didesnė tikimybė, kad prostata didės.
– Kodėl svarbu prostatą laiku pradėti gydyti? Gal apskritai, geriant vaistų, jos pokyčiams galima užbėgti už akių?
– Bloga žinia yra ta, kad prostatos hiperplazija – nepagydoma liga: nėra pasaulyje vaistų, kurie brandaus amžiaus vyro prostatą padarytų kaip devyniolikmečio. Taip, kaip nėra vaistų nuo senatvės. Kol kas. Bet yra vaistų, kurie gali pristabdyti prostatos vešėjimą arba palengvinti ligos požymius. Tarp pastarųjų – ir „Prostamol uno”. Jei jis geriamas nuolat, ypač – pačioje ligos pradžioje, vyrams tampa lengviau nusišlapinti, nebelieka ir vadinamojo imperatyvo (spaudimo). Tai staiga atsirandantis noras šlapintis, kuris vyrus verste verčia lėkti į tualetą. Dar blogiau – noras būna didelis, o rezultatas – niekinis: net ir pasišlapinus diskomfortas išlieka. Šie reiškiniai atsiranda todėl, kad prostata spaudžia šlaplę, ir ištuštinti šlapimo pūslę būna sunku. Be to, nors pati hiperplazija yra „gerybinė” liga, ji sukelia komplikacijų. Mat šlapimui nuolat užsilaikant pūslėje, gali prasidėti pūslės uždegimas. Taip pat genda inkstai, o kai atsiranda jų funkcijos nepakankamumas, ligonius belieka dializuoti.
Prostata didėja pamažu: nėra taip, kad vakare atsigulęs sveikas, rytą vyras jau atsibustų ligonis. Todėl prostatos vešėjimą galima pristabdyti: jei prie 50-mečio priartėjęs vyras pradeda vartoti „Prostamol uno”, preparatas veikia ir profilaktiškai.
– Kodėl prostatos vešėjimą pristabdančius vaistus reikia vartoti ilgai? Ar tai nepavojinga vyrų sveikatai?
– Prostatos išvešėjimas yra lėtinė liga, todėl ir gydymas ilgas. „Prostamol uno” – augalinės kilmės vaistas. Tai – ne chemija, todėl šalutinio poveikio bijoti nereikia, jis nenuodija organizmo. „Prostamol uno” nėra stiprus vaistas, jis vartojamas ilgai, kelis mėnesius ar net metus. Ilgainiui preparato teigiamas poveikis tampa akivaizdus: pristabdydamas prostatos vešėjimą, jis sumažina ir šį procesą lydinčius minėtuosius šlapinimosi sutrikimus, sustiprina šlapimo srovę ir vyriškumą.
