Britai blogai miega, nes šalyje trūksta specialistų ir centrų, kuriuose žmonės sužinotų, kaip įveikti knarkimą ir su juo susijusias negeroves.
Vyrai savo knarkimu dažniau prikelia iš miego savo partneres, jiems dažna ir obstrukcinė miego apnėja (OMA, kai žmogus miegodamas nustoja kvėpavęs ilgiau kaip 10 sekundžių – net iki 45 sekundžių), tačiau moterims tokie sutrikimai atneša liūdnesnių pasekmių.
Paprastai apnėja neleidžia žmogui per naktį gerai išsimiegoti – rytą jis keliasi nepailsėjęs, dieną jiems sunkiau sutelkti dėmesį, didesnė eismo ir kitokių nelaimių tikimybė.
„Vyriausybė turėtų pati pabusti ir imtis veiksmų, kad problemai spręsti pakaktų išteklių ir priemonių”, – ragino Didžiosios Britanijos krūtinės ląstos ligų draugijos atstovas Ajenas Smitas. Jis yra miego specialistas, dirbantis Papvorto ligoninėje netoli Kembridžo.
A. Smitas ištyrė 650 asmenų, kuriems būdinga obstrukcinė miego apnėja (OMA), ir tvirtai pareiškė, jog labai reikia susirūpinti šiuo negalavimu besiskundžiančiomis moterimis.
Jo stebėjimai rodo, kad OMA moterims dažniau atneša mirtį negu vyrams. Anot A. Smito, apie šią aplinkybę turi gerai žinoti ir sveikatos specialistai, ir visuomenė.
Kadangi trūksta specialistų ir diagnozės centrų, OMA dažnokai nustatoma pavėluotai.
Nustatyta, kad knarkia iki 41 proc. vyrų ir 28 procentai moterų, vyresnių kaip 40 metų. Su amžiumi ši yda darosi dar pavojingesnė.
Miegant atsipalaiduoja gerklės raumenys, kvėpavimo takas siaurėja. Knarkimą skleidžia gomurio ir minkštųjų audinių virpėjimas įkvėpimo metu. Dažniausiai knarkia žmonės, kurių kvėpavimo takai siauresni, tai yra apkūnesni asmenys. Beje, ne visi knarkiantys serga apnėja (OMA), bet visi ją turintys knarkia.
OMA gali sutrikdyti širdies pulsą, padidinti kraujospūdį, irzlumą, sukelti galvos skausmus. Dieną tokie žmonės būna mieguisti, o naktį jų kvėpavimas būna negilus.
