Bakterijos sukelia ligas. Keistokai atrodo idėja, kad jos gali taip pat padėti išvengti susirgimų.
Tačiau šią hipotezę gina Bristolio universiteto mokslininkas Chrisas Lowry ir jo kolegos. Jie mano, kad tam tikra bakterijų rūšis gali padėti sumažinti klinikinę depresiją, rašo „The Economist”.
Tokį poveikį dar iki C.Lowry komandos tyrimų užfiksavo „Royal Marsden” ligoninės Londone onkologė Mary O‘Brien. Ji norėjo išbandyti eksperimentinį plaučių vėžio gydymą, kuris vyko į pacientų organizmą suleidžiant Mycobacterium vaccae. Tai yra nepavojingas tuberkuliozės sukėlėjų giminaitis. Šią bakteriją gydytoja pacientui suleido negyvą ir greitai pastebėjo, jog sumažėjo vėžio simptomai, be to, pagerėjo paciento emocinė sveikata, atsirado gyvybingumas.
Norėdamas išsiaiškinti, kas čia įvyko C.Lowry pasinaudojo laboratorinėmis pelėmis. Pagal jo hipotezę imuninis organizmo atsakas į bakteriją paskatina smegenis gaminti serotoniną. Ši molekulė yra neurosiuntiklis (tarp nervinių ląstelių) ir jo žemi lygiai organizme sukelia depresiją.
Mokslininkas ir jo komanda suleido šią bakteriją pelėms ir sužinojo, kas vyksta gyvūnų organizmuose. Iš pradžių jie pastebėjo imuninės sistemos gaminamų citokinų, sukeliančių atsaką smegenyse, gamybos padidėjimą. Tuomet jie žvilgtelėjo tiesiai į pelių smegenis norėdami išsiaiškinti citokinų poveikį.
Citokinai iš tikrųjų veikia jutiminius nervus, kurie į smegenis ateina iš tokių organų kaip širdis ar plaučiai. Šis veiksmas stimuliuoja smegenų struktūrą, vadinamą nugarinės siūlės branduoliu. Kaip tik į šį branduolį C.Lowry sukoncentravo visą dėmesį. Jis surado ląstelių, susisiekiančių tiesiai su limbine sistema – smegenų emocijų kūrimo zona, grupę. Šios ląstelės paleidžia serotoniną tiesiai į limbinę sistemą atsakydamos jutiminių nervų stimuliavimą.
Šio paleidimo pasekmė – streso nepatiriančios pelės. C.Lowry sugebėjo išmatuoti jų streso lygį jas įmesdamas į mažytį baseinėlį. Ankstesni tyrimai buvo parodę, kad streso nepatiriančios pelės mėgaujasi plaukiojimu. Jo pelės plaukiojo gana entuziastiškai.
Tyrimo rezultatai intriguoja dėl dviejų priežasčių. Pirma, jie nurodo, kad galima klinikinę depresiją gydyti vakcinavimu. Iš tiesų, M. vaccae šiame kontekste laikomas stebuklingu vabalėliu. Be vėžio ir depresijos gydymo jis dabar laikomas vienu iš galimų metodų Crohno ligai – žarnų uždegimui – gydyti. Antra, bakterijos tyrimai gali padėti paaiškinti, kodėl depresija taip dažnėja.
