Beviltiškų ligonių ir neįveikiamų ligų nėra. Tai tvirtinanti klaipėdietė bioenergetikė tikina, jog iš mirties nagų ištraukė ne vieną medicinos pasmerktą pacientą. Pasak moters, jei tokiu alternatyviu sveikatinimu Lietuvoje būtų labiau pasitikima, iki šiol gyvenimu džiaugtųsi ir Algirdas Brazauskas, ir Vytautas Kernagis.
Dėl sinusito nesikreipia
„Buvo galimybė juos išgelbėti, bet jie netikėjo. Į A.Brazauską kažkas kreipėsi iš bioenergetikų, bet jis net per televiziją paskelbė – nerašykite, neskaitau, išmetu, nes tikiu medicina, tikiu, kad daktarai padės. Su tuo tikėjimu ir išėjo, o buvo galima pratęsti gyvenimą. Jei informacija apie bioenergetikus būtų skelbiama viešai, žmonės galėtų rinktis. Dabar jie yra kaip akli kačiukai”, – dėstė pašnekovė.
Paskutinės stadijos leukemija, kitos onkologinės ligos, kaulų retėjimas, itin sunkios formos diabetas, epilepsija. Pasak bioenergetikės, šios ir kitos įprastai neišgydomomis laikomos ligos tapo jos kasdienybe.
„Į mane dėl sinusito ar bronchito nesikreipia”, – šypteli moteris.
Daugiau nei dvidešimtį metų tradicinės medicinos užribyje dirbanti Valentina sutiko kalbėtis neskelbdama savo pavardės.
„Man reklamos nereikia. Žmonės mane susiranda patys. Be to, visiems norintiesiems padėti ir nesugebėčiau”, – aiškino pašnekovė, patikinusi, jog pagalbos prašančiųjų eilė nusidriekia ne tik iš Lietuvos, bet ir įvairių Europos šalių, JAV.
Patarė pirkti karstą
Pasak Valentinos, patikėti savo galiomis ir išlaikyti bene svarbiausią gyvenimo egzaminą ją privertė tragiška asmeninė patirtis.
„Prieš daugelį metų visai netoli namų mano sūnų užpuolė ir žiauriai sumušė, suspardė keli narkomanai. Jo plaučiai, inkstai buvo visiškai sumaitoti. Daktarai sakė, kad organai pažeisti negrįžtamai, ir patarė pirkti karstą – esą daugiausia ištemps porą dienų, – prisiminė pašnekovė. – Aš apie tai sūnui pasakiau šviesiai tiesiai ir pasiūliau pabandyti jį ištraukti. Tada buvau sukaupusi dar tik šiek tiek žinių, bet man pavyko.”
Valentinos žodžiais, tai, ką geba ji, pajėgus išmokti bet kuris žmogus, tam nereikia nei unikalių savybių, nei magijos ar raganavimo, nors savo pacientams ji esą ne kartą yra padėjusi net per atstumą.
„Naudojuosi universalia energija. Mintis yra materiali, tad savo minčių galia mes galime ne tik išvengti sveikatos problemų, bet ir valdyti įvykius – galime pritraukti meilę, pinigus, darbą, bet ką, tik tai neturi pažeisti kitų noro. Kadangi organizmas yra atsikurianti sistema, mums gali pasiduoti bet kokios ligos. Tiesiog reikia turėti tam tikrų žinių ir jam truputį padėti”, – aiškino aukštąjį pedagoginį išsilavinimą turinti moteris.
Bioenergetikė neneigė savo praktikoje pasikliaunanti ir kitomis priemonėmis – pasitelkia vandens procedūras, net ir mažiausius pacientus verčia badauti, kad organizmas galėtų apsivalyti.
Už valandą – 4 tūkst. litų
Bioenergetikė nesutrinka paklausta, ar ši veikla yra jos pragyvenimo šaltinis.
„Galiu dirbti ir nemokamai, esu gana pasiturinti. Tačiau žmogus negali tik imti, jis turi ir duoti, energetinio pasaulio įstatymas – viskas yra mainai. Jei žmogus sako, kad neturi pinigų, padedu, kiek galiu”, – tikino Valentina.
Pašnekovė neneigė, kad į šiandienines žinias jai ir pačiai teko nemažai investuoti – viena valanda mokslų pas garsiausius Rusijos bioenergetikus kainuoja apie 4 tūkst. litų.
Bioenergetikės tikinimu, šiandien jai būtų sunku suskaičiuoti visus žmones, kuriems padėjo įveikti mirtį.
Tai, ką pasakoja Valentina, atrodo sunkiai įtikėtina. Tačiau skepticizmą pašnekovė teigė galinti atremti faktais – esą daugelį pasveikimų liudija ne tik pagerėjusi pacientų savijauta, bet ir medicininiai tyrimai.
Valentina prisiminė neseną atvejį, kai vienai moteriai buvo aptiktas piktybinis auglys ir pasiūlyta bemat jį operuoti. Bioenergetikės teigimu, jai padedant ligonės organizmas su naviku susidorojo vos per porą savaičių. Tyrimus atlikusiems medikams esą beliko tik gūžčioti pečiais.
Neparankūs mafijai?
„Dabar vienas žmogus pas mane gydosi nuo leukemijos, jam buvo diagnozuotas paskutinės stadijos kraujo vėžys. Kai pirmąkart susitikome, ligonį atnešė ant rankų, o dabar jis pats pas mane atvažiuoja mašina. Visi jo tyrimai kaskart eina geryn, bet kai žmogus papasakoja, kaip jam tai pavyko, niekas netiki”, – šyptelėjo pašnekovė.
Pasakodama dešimtis istorijų, moteris vardija konkrečias ligonines ir medikus, kurie tapo stulbinamų pasveikimo atvejų liudytojais. Tačiau pašnekovė abejoja, ar bent kuris jų išdrįstų tai pripažinti.
„Tokiomis temomis – jokių komentarų”, – lakoniškas buvo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Gerardas Fabijonavičius.
Priešingai nei vylėsi Valentina, specialistas prisipažino negalįs patvirtinti jos sūnaus stebuklingo išgijimo istorijos.
„Nelabai pamenu šio atvejo, nes dvidešimt metų – tai ne dvi dienos”, – diplomatiškai išsisuko pašnekovas.
Pasak Valentinos, jos jau seniai nebestebina tai, kad net ir akivaizdžius įrodymus medikai linkę ignoruoti.
Tačiau bioenergetikė tai vertina filosofiškai – esą tradicinės medicinos atstovai šiandien pripažįsta rentgeną, elektromagnetines bangas, kompiuterinę tomografiją, nors kažkada tai galėjo atrodyti visišku absurdu.
„Pavyzdžiui, tuberkuliozės ligoninės išvis būtų nereikalingos, nes visus tuberkulioze sergančius žmones galima išgydyti per du tris mėnesius. Bet mums niekas neleistų to laisvai daryti. Juk yra farmacijos, medikų mafija, ištisi fabrikai laikosi ant cheminių piliulių gaminimo”, – konstatavo Valentina.
Aleksandras Slatvickis, Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas
Su stebuklingomis pasveikimo istorijomis man nėra tekę susidurti. Mielai norėčiau sutikti tokį žmogų, kuris galėtų pagydyti mirtinas ligas, ir būčiau labai laimingas, kad tokių būtų. Tarp mano draugų ir artimųjų netrūko sunkių ligos atvejų, tačiau nors jie, be viso kito, išmėgino ir visokius „stebukladarius”, išeitis buvo viena. Kiekviename mūsų tūno vaikas ir mums norisi, kad įvyktų kažkas neįtikėtino. Tačiau stebuklų gyvenime nebūna. Visą laiką šalia medicinos egzistavo, kaip aš juos vadinu, „stebukladariai”, visais laikais buvo įvairiausių žiniuonių, šamanų, net negalėčiau jų pavadinti alternatyviosios medicinos atstovais. Ir visais laikais žmonės pas juos eidavo – vieni dėl įsitikinimo, kad tradicinė medicina nepadės, kiti – iš nevilties, treti – gal iš smalsumo. Taip buvo, yra ir bus. Kalbant apie placebą – tai jau visai kitas dalykas. Šios veiklos atstovai padeda tiems žmonėms, kurie neturi rimtų sveikatos sutrikimų. Tai ir yra tie vadinamieji stebuklingi pasveikimai, kai tradicinė medicina su savo metodais taip pat būtų efektyvi. Itin sudėtingais atvejais tai nepasiteisintų. Štai prieš keletą mėnesių mirė vienų mano draugų giminaitė, kurią vežė į labai tolimą šalį, pas labai didelį „stebukladarį”, tačiau po trijų mėnesių žmogus mirė. Kiekvienas nori išmėginti viską, kad išliktų gyvas. O kažkas iš to daro pinigą. Ir visai neblogą.
