Šiaurės Karolinos universitete atlikti tyrimai rodo, kad baltosios moterys šioje valstijoje nusižudo beveik tris kartus dažniau nei juodosios. Niekas negali paaiškinti kodėl. Kai kurių mokslininkų nuomone, juodaodžių giminaičių ir draugų ratas dažnai yra platesnis, todėl jie gali padėti įveikti sunkius periodus, tačiau tyrimo vadovė dr.Carol Runyan sako, kad tai spekuliatyvi prielaida. C.Runyan vadovauja Šiaurės Karolinos universiteto savižudybių prevencijos tyrimų centrui ir dėsto sveikos elgsenos ir sveikos gyvensenos dalykus universiteto Visuomenės sveikatos mokykloje.
Jos atliktas tyrimas yra vienas iš didžiausių šioje srityje. Tyrimo metu ji susidūrė su informacijos trūkumu ir atkreipė dėmesį, kad teisinėse ir medicininėse bazėse nėra pakankamai duomenų apie tai. „Mes pastebėjome, kad medicininės apžiūros įrašai neretai būna nepilni” – kalbėjo C.Runyan. „Teisininkų apklausa taip pat neatskleidė faktorių, kuriuos mes norėjome išsiaiškinti. Tikriausiai taip yra todėl, kad policija pirmiausiai stengiasi išsiaiškinti, ar tai nebuvo žmogžudystė”.
Tyrimo grupė surinko duomenis apie vyresnes nei 15 metų moteris nuo 1989 iki 1993 iš Medicininės apžiūros biuro. 1993 metais buvo užfiksuotos 177 savižudybės ir tyrėjai apklausė 135 bylas nagrinėjusius pareigūnus. Iš viso buvo ištirti 882 savižudybių atvejai. Buvo nustatyta, kad 100 tūkst. moterų tenka nuo 5,53 iki 7,26 savižudybių, priklausomai nuo amžiaus tarpsnio. Jaunesnės kaip 45 metų moterys dažniau už vyresnes prieš savižudybę buvo neseniai išsiskyrusios su savo partneriu.
Moterų savižudybių dažnumas priklausė ir nuo amžiaus grupės, todėl tam tikroms visuomenės grupėms patariama taikyti skirtingas prevencijos programas, mano dr.C.Runyan. Veikia ir jau gerai žinomi faktoriai, kaip protiniai sutrikimai, ankstesni mėginimai nusižudyti. „Vienas iš mūsų vertintų veiksnių buvo smurtas namuose. Nors tokių atvejų buvo nedaug, mes nustatėme, kad tarpasmeniniai konfliktai paskatino dalį įvykių (17,7 proc.) ir iš jų 76 proc. buvo konfliktai su buvusiu ar dabartiniu partneriu. Deja, visos šios išvados yra padarytos jau per vėlai” – kalbėjo tyrimo vadovė. Vis dėlto nemažai depresija sergančių ir nuolat konfliktuojančių žmonių nė negalvoja apie savižudybę. Dr.C.Runyan sako, kad reikia tolesnių tyrimų norint išsiaiškinti, kas iš tikrųjų stumteli žmogų pakelti ranką prieš save ir tuo remiantis kurti prevencijos programas. Daugiau kaip 40 proc. nusižudžiusių šovė, 21 proc. išgėrė receptinių vaistų, 13 proc. naudojosi kitokiais ginklais ir beveik 10 proc. nusinuodijo anglies monoksidu. Savižudybės rizika buvo penkis kartus didesnė namuose, kuriuose buvo ginklas.
„Tai, kad didžioji dalis savižudybių buvo įvykdyta panaudojant ginklą ir kad savižudybės įvykdavo namuose, yra aiškus signalas, jog reikia sugriežtinti ginklų laikymo namuose tvarką” – rašo C.Runyan. „Svarbiausias dalykas dabar yra atrinkti, kas yra ir ko trūksta mūsų surinktoje medžiagoje ir duomenų šaltiniuose, nes jie nebuvo specialiai projektuoti informacijai apie savižudybes rinkti. Ypač į tai atsižvelgti turėtų teisėsaugos institucijos”. JAV kasmet beveik 6000 vyresnių nei 15 metų moterų atima sau gyvybę. Savižudybės yra antra pagal dažnumą moterų mirties priežastis, kai mirštama ne nuo ligos.
