Aukštas kraujospūdis – apgaulinga ir pavojinga liga, nes žmogus ilgai nejaučia jokių jos simptomų. Tyrimų duomenimis, iš visų apklaustųjų tik pusė žinojo, kad jų kraujospūdis aukštas, o iš žinančiųjų tik pusė gydosi ir tai daro tinkamai.
Vilniaus Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo bendrosios praktikos gydytoja Daiva Berškienė:
– Matuojant kraujospūdį nustatomi du dydžiai, iš kurių didesnis (sistolinis) atspindi jėgą, kuria širdis susitraukdama išstumia kraują į arterijas, o mažesnis (diastolinis) parodo kraujospūdį arterijose tarp širdies susitraukimų. Kraujo spaudimas matuojamas milimetrais (mm/Hg).
Priklausomai nuo žmogaus gyvensenos, jo fizinio aktyvumo, per dieną kraujospūdis gali kisti, tačiau ilgą laiką pakilęs kraujospūdis (hipertenzija) kenkia širdžiai, kraujagyslėms.
Reklama
Nustačius net ir nežymų kraujospūdžio padidėjimą, pirmiausiai jį reikia mažinti keičiant gyvenseną, o tik po to vaistais.
Nepavykus kraujospūdžio sumažinti be medikamentų, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kadangi padidėjęs kraujospūdis kamuoja įvairaus amžiaus žmones, kiekviena šeima gali įsigyti kraujo spaudimo matavimo aparatą ir patys pasimatuoti kraujospūdį, o pastebėjus pakitimus kreiptis į medikus. Jeigu matuojant kraujospūdį pirmą kartą jis yra per didelis, nereikėtų išsigąsti, nes diagnozei patvirtinti gydytojas kraujospūdį pamatuos dar kelis kartus kas 2-4 savaites. Hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga) diagnozuojama, kai kraujospūdis stabiliai būna 140/90 mmHg arba aukštesnis.
Jei hipertenzija nesunki, reikėtų daugiau dėmesio skirti sveikai gyvensenai, o vaistų skiriama tik tuomet, jei nustatoma didelė hipertenzija, yra organų pažeidimų.
Negydant aukšto kraujospūdžio, gresia:
* širdies ir kraujagyslių ligos, kai nuo aukšto kraujospūdžio arterijos sukietėja, sustorėja ir sulėtėjus kraujotakos funkcijoms žmogų gali ištikti infarktas arba insultas,
* infarktas, kai per užblokuotas širdies kraujagysles širdies raumuo negauna pakankamai deguonies,
* insultas, kai dėl aukšto kraujospūdžio pro susiaurėjusias arterijas prateka mažiau kraujo arba kraujo krešuliukas užkemša arteriją arba kai kraujo spaudimas prasimuša pro susilpnėjusias kraujagysles, ir kraujas išsilieja į smegenis,
* širdies nepakankamumas, kai sustorėja širdies raumuo, širdis išsiplečia,
* inkstų pažeidimai, kai inkstų kraujagyslės gali susiaurėti ir sustorėti ir jie prafiltruoja mažiau kraujo.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį?
Žmogų pasodinkite ir leiskite 5 min. pailsėti.
Matuojant manžetė uždedama 2-3 cm virš alkūnės linkio, ranka padedama širdies lygyje.
Manžetė pripučiama apie 30 mm daugiau nei numatomas sistolinis kraujo spaudimas ir, atidžiai klausant tonų alkūnės srityje, oras iš manžetės po truputį išleidžiamas.
Sistolinis spaudimas sutampa su pirmais silpnais, bet aiškiai girdimais ir pamažu stiprėjančiais tonais.
Diastolinis spaudimas sutampa su tonų išnykimu. Po 1-2 minučių pamatuokite spaudimą pakartotinai, ir neužmirškite pamatuoti ir kitos rankos (leistinas skirtumas < 10 mm Hg).
Kraujospūdis didėja:
* senstant dėl arterijų sklerozės,
* jeigu žmogus daug rūko, vartoja alkoholio,
* yra nutukęs,
* mažai juda,
* patiria daug stresų,
* gausiai vartoja druskos bei aštrių prieskonių.
Ne itin padidėjusį kraujospūdį galima sumažinti:
* numetus (turintiems antsvorio) papildomus kilogramus,
* ribojant alkoholio vartojimą,
* nuolatos mankštinantis, daugiau vaikštant pėsčiomis,
* ribojant druskos kiekį (per dieną suvartojant iki 5 gr),
* mažiau rūkant,
* nevalgant riebių maisto produktų.
