Žmogui būtina savo organizmą kaskart papildyti reikiamu vitaminų kiekiu. Todėl mes skubame į vaistinę nusipirkti organizmui trūkstamų medžiagų kompleksą ir šiuos žirnelius sąžiningai geriame, tačiau kažkodėl rezultatų ne visada sulaukiame. Galbūt kažką darome ne taip?
Vartodami visavertį maistą, maisto papildus ir vaistinius preparatus mes aprūpiname savo organizmą vitaminų paros norma. Tačiau ar galime būti tikri, kad organizmas juos pasisavins? Labai svarbu žinoti, kas trukdo pasisavinti vitaminus, antraip organizmas negaus jokios naudos.
Vaistai. Besaikis antibiotikų, kontraceptinių preparatų, turinčių antacidų, tablečių nuo rėmens vartojimas trukdo pasisavinti B grupės vitaminus. Vitaminų trūkumui kompensuoti būtina padidinti šių vitaminų dozę.
Fizinis krūvis. Dažniausiai žiemą mes priaugame svorio, o pavasarį skubame į sporto sales, kad, prieš atsisveikindami su žiemos garderobu, greičiau pagrąžintume savo kūno linijas. Sportuojant intensyvėja kvėpavimas, pagreitėja cukraus oksidavimasis kraujyje ir riebalų deginimas. Tačiau šiuos džiugius rezultatus aptemdo padidėjęs laisvųjų radikalų kiekis. Laisvuosius radikalus neutralizuoja vitaminai antioksidantai, ypač vitaminas E. Todėl intensyvių fizinių krūvių metu jų suvartojamas kiekis turi būti žymiai didesnis. Tyrimais nustatyta, kad, bėgant ilgas distancijas, suirsta vitaminas B6, kuris dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių susidaryme. Ne veltui bėgikai dažnai serga anemija, o dviratininkams trūksta vitaminų B6 ir B9.
Rūkymas. Cigarečių dūmai prisotina organizmą kancerogeninių medžiagų. Kovai su jomis būtina vartoti būtent vitaminų antioksidantų, kurie blokuoja kenksmingų medžiagų poveikį ląstelėms. Rūkaliai turi suvartoti dvigubą vitaminų paros normą, o ypač būtina vartoti vitamino C.
Senyvas amžius. Laikui bėgant, žmogaus organizmas gamina mažiau skrandžio sulčių, todėl nesugeba pasisavinti viso suvartojamo vitaminų kiekio. Vitaminų trūkumą galėtų kompensuoti visavertis maistas. Be to, pagyvenę žmonės dėl taupumo maisto pasigamina kelioms dienoms, o, kaip žinoma, vitaminams suirti užtenka ir valandos.
Vegetarizmas. Daugelis, laikydamiesi žalumynų dietos, mano kad valgydami daržoves ir vaisius, gauna pakankamą vitaminų kiekį. Tačiau vegetariškas maistas organizmą aprūpina ne visais vitaminais. Vadinasi, augalinio maisto mėgėjai savo racioną privalo papildyti trūkstamais vitaminais A, E ir B12.
Pusfabrikačiai. Jeigu, užuot suvalgę sultingą kepsnį, išsiverdate dešrelių, jūs ne tik negaunate vitaminų, kurių yra mėsoje, bet ir nuodijate savo organizmą nitratais ir nitritais, jau nekalbant apie cholesteriną. Norint neutralizuoti pusfabrikačiuose esančias kenksmingąsias medžiagas, reikia vartoti kuo daugiau vitaminų.
Maisto gaminimo būdas. Žinoma, produktai, paruošti grilyje, gruzdintuvėje, pakepti svieste, sužadina apetitą. Tačiau taip ruošiant maistą suyra vitaminai ir padidėja sukeliančių vėžį kancerogenų kiekis. Ne toks kenksmingas kepimo būdas – augaliniame aliejuje, tačiau tirpstantys riebaluose vitaminai geriausiai išsilaiko troškinant maistą nedideliame alyvų arba sojų aliejaus kiekyje.
Spiritiniai gėrimai. Vartojant stiprius alkoholinius gėrimus, organizme padidėja laisvųjų radikalų kiekis. Be to, degtinė dažniausiai užkandama marinuotais agurkėliais arba rūkytais produktais, o tai jau savaime yra kenksminga, nes šiuose produktuose daug nitratų, konservantų ir kancerogenų.
Rūgštaus pieno produktų trūkumas. Jeigu žarnyno mikroflora yra pažeista, vitaminai pasisavinami žymiai sunkiau. Todėl būtina palaikyti gerą žarnyno mikrofloros būklę. Rūgštaus pieno produktuose yra biokultūrų, kurios atstato žarnyno mikroflorą. Rinkdamiesi tokius produktus, pirmenybę teikite tiems, kuriuose yra gyvųjų kultūrų bakterijų. Dažniausiai tokių produktų galiojimo laikas yra trumpesnis – jie tinkami vartoti ne ilgiau kaip savaitę. Rimtiems žarnyno sutrikimams gydyti skiriama specialių biopreparatų, tačiau dėl jų vartojimo reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Sausas maistas. Daugybė tradicinių patiekalų greito maisto restoranuose gaminami prastos kokybės riebaluose, blogai besilydančiame margarine, kuriame gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Jos, susijungdamos su tirpiomis riebalinėmis medžiagomis, iš organizmo pašalina vitaminus A, E, K, taip pat karotinoidus, kurie sintetina vitaminą A.
Polivitaminai – ne panacėja. Daugelis mano, kad kuo daugiau skirtingų vitaminų organizmas gaus vienu metu, tuo geriau. Tačiau neseniai buvo išsiaiškinta, kad polivitaminai nėra tokie vertingi, kaip buvo manyta. Visi vitaminai skirstomi į tirpstančius vandenyje bei tirpstančius riebaluose (A, E, K) ir vartoti juos reikia atskirai. Šiuos vitaminus organizmas pasisavina esant visai kitoms sąlygoms, tad niekuomet nevartokite jų drauge su vitaminais C ir B.
Teigiamas tamsaus šokolado poveikis įrodytas tyrimais. Tamsus šokoladas teigiamai veikia arterijas ir gerina kraujotaką, kardiologų sustikime Naujajame Orleane paskelbė JAV Jeilio universiteto mokslininkai. Taip jie dar kartą patvirtino, kad kakava turi sveikatai naudingų savybių.
Atitinkamo tyrimo metu trumpą laiką buvo stebimas nedidelis skaičius žmonių, tačiau, anot mokslininkų, studijos rezultatais yra pakankamai iškalbingi, kad jų pagrindu būtų galima atlikti ilgesnę studiją.
Studijos metu 40 žmonių buvo suskirstyti į tris grupes: viena jų kasdien valgė tamsų šokoladą be cukraus, antroji – juodą šokoladą su cukrumi, o trečioji – placebą. Prieš valgant šokoladą ir po jo buvo matuojama, kiek išsiplečia pagrindinė arterija, kad ja galėtų geriau pratekėti kraujas. Paaiškėjo, kad labiausiai išsiplėtė arterijos tos žmonių grupės, kuri vartojo šokoladą be cukraus; placebo gavusių asmenų arterijos išsiplėtimas tuo tarpu mažėjo.
Teigiamą tamsaus šokolado poveikį gali lemti flavonoidai, kurių gausu kakavoje. Jau ankstesnė studija yra įrodžiusi, kad tamsus šokoladas turi panašų poveikį kaip aspirinas ir gali sumažinti infarkto riziką.
Flavonoidų yra ir žaliojoje arbatoje.
