Šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti šimtus vaistų rūšių, bet vis tiek kartais yra bejėgė prieš kai kuriuos susirgimus. Dažnai antsvorio, kvėpavimo takų ar kitomis ligomis besiskundžiantys pacientai nustemba išgirdę gydytojo pasiūlymą išbandyti bado metodą. Nors Lietuvoje šis gydymo būdas nėra labai populiarus, vis daugiau specialistų užsienyje pripažįsta jį esant veiksmingu. Apie tai, ar sveika badauti dėl sveikatos, į klausimus atsako gydytoja Jelena Tulčina.
Ar populiaru taikyti bado metodą?
Neseniai man teko viešėti Maskvoje, kur lankydamasi vienoje ligoninėje sužinojau, kad be gydymo vaistais ten taikoma ir bado terapija. Įdomu tai, kad šis gydymas taikomas eilinėje valstybinėje ligoninėje. Rusijoje tradicine medicina laikomas gydymas be vaistų. Žinoma, bado terapija taikoma tik prižiūrint gydytojui ir trunka nuo trijų dienų iki trijų savaičių bei duoda puikių rezultatų. Bado terapiją turi paskirti gydytojas, nes pačiam žmogui imti savarankiškai badauti gali būti pavojinga. Žinoma, galima pabandyti tai daryti dvi-tris dienas, bet turi būti atliktas žarnyno valymas ir kitos procedūros. Bado metu organizmas išskiria daug toksinų, tad šios procedūros būtinos norint, kad metodas būtų veiksmingas. Jei pacientas badauja ilgiau, jo organizmą ištinka tam tikros krizės, kurias įveikti turi padėti gydytojas.
Kas vyksta žmogaus organizme jam pradėjus badauti?
Ėmus badauti žmogaus organizmas patiria didelį stresą – jis privalo „įjungti“ endogeninės mitybos režimą ir taip ima naudoti sukauptas maisto atsargas. Vieno rusų mitybos specialisto teigimu, žmogus savo kūne turi sukaupęs daug maisto medžiagų, bet nesveika mityba nepalieka jokios galimybės jas išnaudoti.
Kokius negalavimus gali išgydyti badavimas?
Negalima teigti, kad badavimas išgydys bet kokį negalavimą, tai nėra stebuklingas gydymo metodas. Bet yra daug pavyzdžių, kai ateroskleroze, nutukimu, bronchine astma ar vėžiniais susirgimais besiskundžiantys žmonės po bado metodo taikymo pasijuto geriau.
Ar šis metodas tinka visiems žmonėms?
Šio metodo griežtai negalima taikyti žmonėms, turintiems psichikos sutrikimų.
Tokio gydymo metu nepaūmėja nervinio pobūdžio susirgimai ar nesumažėja atsparumas stresams?
Organizmui nėra didesnio streso, nei tas, kurį sukeliame patys sau valgydami viską, ko tik užsigeidžiame. Valgymas yra vienas prigimtinių žmogaus instinktų, tad visiškai jo atsisakyti gali ne kiekvienas. Badauti gali tik rimtai tam pasiryžęs žmogus ir labai norintis pasveikti žmogus.
Ar badaujančio žmogaus imuninė sistema, negaudama maisto medžiagų, nesilpsta?
Atvirkščiai. Imuninė sistema silpsta kur kas labiau, kai žmogus neprotingai maitinasi. Tik atlikus maisto produktų toleravimo testą galima sužinoti, kokie produktai žmogui pagal jo kraujo grupę tinka labiausiai. Daug labiau imuninę sistemą žaloja vaistai – antibiotikai, hormoniniai preparatai ir kt.
Badaujant vartojamas tik vanduo?
Taip, badaujant svarbu gerti daug skysčių.
Ar badaujantis žmogus yra darbingas?
Žinoma. Po trijų dienų badavimo darbingumas niekur nedingsta, tačiau jei badaujama ilgiau gali užplūsti mieguistumo periodas, kai kūnas, bandydamas prisitaikyti prie pokyčių, nori ramybės. Tai trunka neilgai ir sėkmingai įveikus krizę, energija bei darbingumas sugrįžta.
Kaip dažnai medikai rekomenduoja taikyti bado metodą?
Po bado metodo taikymo nereikėtų galvoti, kad bus galima kimšti viską, kas pasitaikė po ranka. Norintiems ilgalaikio poveikio, reikėtų subalansuoti savo mitybą visam gyvenimui. Juk žmonės puikiai supranta, kad su šventiniais drabužiais kasdien vaikščioti nedera, tad turėtų suprasti ir tai, kad negalima valgyti, ko tik užsigeidžiama. Joks gydytojas ar vaistai nepadės, jei pats žmogus nepakeis savo požiūrio į mitybą.
Kiek ilgai gali būti taikomas badavimo metodas?
Medicinoje yra užfiksuota atvejų, kai žmonės badavo 30 iki 40 dienų. Dažniausiai šis metodas taikomas 21 dieną.
Tačiau gydytoja dietologė Aušra Januškytė nesutinka su nuomone, kad bado metodas veiksmingas: „Tradicinė medicina seniai tokiems gydymo metodams nepritaria. Badavimas – ne gydymo būdas. Organizmo specialiai valyti nereikia, juk tam jis turi šią funkciją atliekančius organus – kepenis, inkstus, odą, plaučius. Kenksmingos medžiagos organizme nesikaupia – jos nuolat šalinamos. Badavimas sukelia organizme tam tikrus procesus, kurių metų išsiskiria daugiau toksiškų medžiagų nei įprastai.“
Gydytojos teigimu, badavimas sukelia organizmo stresą: „Tuomet organizmas suvartoja labai daug energijos, žmogus tampa mieguistas, jaučiamas alkis, bendras silpnumas, nuotaikos svyravimai, suprastėja dėmesio koncentracija, nuolat krečia šaltis, nusilpsta imuninė sistema, padidėja infekcinių ir peršalimų ligų rizika. Sergant lėtinėmis ligomis, badavimas sukelia jų paūmėjimą“, – sakė gydytoja.
