Moterys kartais padejuoja, kad dėl nėštumo kiek padidėja svoris, bet kiti gyvi padarai dar ne taip sustorėja tokiomis aplinkybėmis. Štai Kanados mokslininkai nustatė, kad apvaisinta erkė savo masę padidina 100 kartų.
Erkes tyrusius mokslininkus sudomino baltymas, kuris skatina erkę augti. Šio baltymo erkių patelė šiaip neturi. Baltymas į jos organizmą patenka iš patino kartu su sperma.
„Patelė, prilipusi prie šeimininko, ramiai sau siurbia kraują ir laukia, kada bus apvaisinta, – pasakoja Roibenas Kaufmanas, vadovavęs erkių tyrimams. Šio etapo metu erkės masė padidėja 10 kartų.
„Jei įvyko kopuliacija, sėkliniame skystyje yra su alkio veiksniu susijusio baltymo, kuris signalizuoja erkei, jog ji privalo patenkinti alkį. Per 24 valandas po kopuliacijos jos masė padidėja dar 10 kartų. Tiesa, tam tikra masė, reikalinga kiaušinėliams subrandinti, niekada neviršijama”, – tęsė Albertos universiteto Kanadoje mokslininkas.
Kanadiečiai tyrė Afrikoje gyvenančią erkę Amblyomma hebraeum. Nustatė alkį skatinančius baltymus, rado šiuos baltymus erkių patinų lyties organuose.
„Norėtume panaudoti voraksinu (voraxin) pavadintą baltymą vakcinai kurti. Jei paskiepytume tokia vakcina galvijus, jie būtų apsaugoti nuo erkių”, – aiškino dr. R. Kaufmanas.
Jis kartu su doktorantu Brajenu Veisu sušvirkštė voraksino nekaltoms erkių patelėms. Šios ėmė sparčiai maitintis tartum būtų buvusios apvaisintos.
Paskui to paties baltymo suleido triušiui, šio organizme pasireiškė imuninė reakcija į šį baltymą. Tokio triušio kraujo paragavusios apvaisintos erkės „pagalvojo” esančios nekaltos ir nustojo maitintis. Šitaip „manančių” erkių buvo net 75 procentai iš visų bandyme dalyvavusių.
Tiesa, kol kas voraksino poveikis nustatytas tik laboratorijoje ir tik triušiams. Būtina tyrimus tęsti natūraliomis sąlygomis galvijų bandose.
Beje, erkės ne tik platina ligas, bet paveikia pieną, kenkia galvijų mėsos gamybai. Erkės nuostolių galvijininkystei pasaulyje pridaro iki 10 milijardų dolerių.
