Remiantis Europos antimikrobinio atsparumo priežiūros tinklo (EARS-Net) duomenimis, antibiotikams atsparūs mikroorganizmai daugiausiai paplitę pietų Europos šalyse. Susirūpinimą kelia antibiotikų suvartojimas veterinarijos sektoriuje, maiste bei žemės ūkyje, dėl ko antimikrobinis atsparumas plinta ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir visuomenėje. Todėl, kovojant su antimikrobiniu atsparumu reikia išvien dirbti ir sveikatos priežiūros, gyvūnų sveikatos priežiūros bei žemės ūkio sektoriams. Šios ir kitos problemos buvo aptartos Europos šalių antimikrobinio atsparumo atstovų, hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros tinklo ir antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo dalyvių susitikime.
Jungtinis skirtingų sektorių atstovų pasitarimas, kuriame nagrinėti ir hospitalinių infekcijų, ir antimikrobinio atsparumo klausimai, vyko pirmą kartą. Kadangi šios temos praktikoje glaudžiai susijusios, įvairių sričių specialistai – mikrobiologai, infekcijų kontrolės gydytojai, hospitalinių infekcijų bei antimikrobinio atsparumo priežiūrą, stebėseną bei prevenciją vykdantys specialistai – galėjo kartu aptarti esamą situaciją Europoje bei veiksmus, kurių būtina imtis, siekiant stabdyti antimikrobinio atsparumo plitimą ir užtikrinti hospitalinių infekcijų priežiūrą.
Remiantis EARS-Net (Europos antimikrobinio atsparumo priežiūros tinklas) duomenimis, antibiotikams atsparūs mikroorganizmai daugiausiai paplitę pietų Europos šalyse: pavyzdžiui Graikijoje, Italijoje, mažiausiai – šiaurės Europoje, pavyzdžiui Švedijoje, Norvegijoje. Europoje ypač išaugo Klebsiella pneumoniae sveikatos priežiūros įstaigose sukeliančios hospitalines infekcijas, dažniausiai pasireiškiančias pneumonija, atsparumas III kartos cefalosporinams. Lietuvoje šios bakterijos atsparumas III kartos cefalosporinams 2006 metais siekė 23 proc., o 2010 – net 51 proc. Lietuva išsiskiria dideliu Pseudomonas aeruginosa, sukeliančios šlapimo ir kvėpavimų sistemų, virškinimo trakto, kaulų ir sąnarių, minkštųjų audinių infekcijas, dermatitą, bakteremiją, o taip pat įvairias sistemines infekcijas, atsparumu karbapenemams (karbapenemai -rezervinė plataus veikimo spektro antibiotikų grupė).
Pasak specialistų, susirūpinimą kelia antibiotikų suvartojimas veterinarijos sektoriuje, maiste bei žemės ūkyje, dėl ko antimikrobinis atsparumas plinta ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir visuomenėje, todėl, kovojant su antimikrobiniu atsparumu reikia išvien dirbti ir sveikatos priežiūros, gyvūnų sveikatos priežiūros bei žemės ūkio sektoriams. Iššūkiu tampa iš endeminių zonų įvežtos hospitalinės infekcijos, kurių sukėlėjai atsparūs daugeliui antibiotikų, gydymas sunkus, brangus ir ilgai trunkantis. Pavyzdžiui, Europoje daugėja įvežtinių hospitalinių infekcijų iš Indijos ir aplinkinių šalių, kadangi šios šalys europiečiams darosi vis patrauklesnės ne tik gamtos grožiu, bet ir pigesnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, šiose šalyse klesti plastinė chirurgija.
Susitikimo Varšuvoje metu pabrėžta, kad vienos iš efektyviausių kovos su antimikrobiniu atsparumu ir hospitalinėmis infekcijomis priemonių sveikatos priežiūros įstaigose yra infekcijų kontrolė, ypač rankų higienos laikymasis (pvz. darbo metu neturi būti dėvimi papuošalai, laikrodžiai, nagai turi būti nelakuoti), darbo rūbų priežiūra, pacientų su atspariais mikroorganizmais izoliavimas bei antibiotikų skyrimo tvarkos griežtinimas. Renginio dalyviai ir ECDC atstovai akcentavo, kad kovojant su antimikrobinio atsparumo plitimu ir hospitalinėmis infekcijomis, nebūtina išradinėti naujų dalykų, geriau naudotis jau egzistuojančiomis ir išbandytomis infekcijų kontrolės priemonėmis ir rekomendacijomis. Tačiau antimikrobinio atsparumo ir hospitalinių infekcijų problema turi tapti prioritetu ne tik jų stebėseną ir priežiūrą vykdančioms institucijoms, bet ir pačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, privalančioms užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų saugą.
Varšuvoje vykusį Europos šalių antimikrobinio atsparumo atstovų, hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros tinklo ir antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo dalyvių susitikimą organizavo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Lietuvai renginyje atstovavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos atstovai.
