Padidėjęs dirglumas, nerimas arba apatija, izoliacijos nuo aplinkinio pasaulio, bejėgiškumo pojūtis. Niekas nedžiugina. Tai emocinio išsekimo simptomai. Jei gerai įsižiūrėtume, įsitikintume, kad jie būdingi daugumai dirbančių žmonių.
Šio reiškinio mastas leidžia teigti, jog emocinis išsekimas, arba perdegimas, nėra pavienių individų negalavimas, o veikiau visos visuomenės liga.
Kokios šios bėdos priežastys, požymiai ir profilaktika?
Apsinuodijimas bendravimu
Emocinio perdegimo sindromas pasireiškia dvasiniu ir fiziniu išsekimu ir yra susijęs su darbu, todėl dar vadinamas profesinio išsekimo sindromu.
Šios bėdos šaknys – vadinamoji „komunikacinė perkrova”. Ją sukelia emocine įtampa pasižymintis darbas (pvz., didelė atsakomybė), nenormuota darbo diena, nuolatinis neapibrėžtumas dėl darbo planų, taip pat deramo finansinio bei moralinio atlygio nebuvimas.
Problemą paaštrina ir grynai organizaciniai trūkumai: kolektyvo sutelkimas į vieną vietą, savo kampo neturėjimas, taip pat ir subjektyvūs faktoriai, kaip antai tarpusavio supratimo su vadovu ir kolegomis nebuvimas.
Visiško panirimo į darbą rezultatas – nelieka laiko atkreipti dėmesiui į savo jausmus. O kuo mažiau žmogus skiria dėmesio savo išgyvenimams, tuo garsiau „šaukia” jo siela. O kuo ilgiau ji šaukia tyruose, tuo sparčiau artėja liga.
Padariniai: 4 stadijos
Emocinio perdegimo sindromas turi keturias stadijas.
- „Medaus mėnuo.” Žmogus labai patenkintas darbu, užduotimis, tačiau ilgainiui interesas ima gesti.
- „Kuro trūkumas.” Jaučiamas nuovargis, apatija, sutrinka miegas, entuziazmas slopsta dar labiau, žmogus ima vis dažniau vėluoti į darbą.
- Procesas pereina į chronišką formą. Žmogus nuolat nesuspėja padaryti savo darbo, tampa dirglus, jaučiasi įvarytas į kampą. Dažnai šioje stadijoje atsiranda žalingi įpročiai, pablogėja charakteris (šaltumas, chamizmas etc.), santykiai su žmonėmis tampa šabloniški. Organizmas pradeda jausti vadinamąjį chroniško pervargimo sindromą.
- Krizės stadija. Šiuo periodu žmogus ima sirgti rimtomis psichosomatinėmis ligomis: hipertonija, skrandžio opa, astma, dermatitais, blogiausiu atveju – vėžiu.
Rizikos grupė
- Gydytojai.
- Psichologai.
- Pedagogai.
- Personalo vadybininkai.
- Jėgos struktūrų darbuotojai.
- Valdininkai.
- Tų profesijų atstovai, kurių darbas susijęs su dažnomis komandiruotėmis, ypač dažnai keičiantis laiko juostoms.
- Aptarnavimo sferos atstovai, kurie nuolat bendrauja su klientais, pavyzdžiui, plataus vartojimo prekių pardavėjai.
Kaip nesudegti
- Konsultuokitės su psichologu.
- Pasirūpkite saviraiška. Nėra geresnės emocinio išsekimo profilaktikos, kaip veikla, kuria jūs išreiškiate savąjį Aš. Žmonės, kurių darbas susiję su saviraiška (pvz., artistai) retai serga šiuo sutrikimu.
- Darykite emocines pertraukas. Žmogui būtina pabūti vienumoje, ypač jeigu jaučiate informacijos perkrovą.
- Burkite interesų grupes. Vienas geriausių būdų pasipriešinti perdegimui – grupinis bendravimas su tokiais pat specialistais kaip ir jūs, tačiau iš kitų darboviečių. Grupės turėtų būti ne mažiau kaip iš 5 žmonių. Jų rate galima saugiai papasakoti savo profesines problemas.
- Mokykitės papildomai. Jeigu turite galimybę lankyti perkvalifikavimo kursus, pasinaudokite ja: kai žmogus ilgai dirba vienoje vietoje vienodą darbą, tai ir būdamas psichiatras jis po 7-8 metų turės psichikos problemų.
- Dienai pasibaigus, pastumkite kėdę į kampą. Būkite profesionalas tik darbe – nesineškite darbinių išgyvenimų namo, kad jie „nesudegintų” jūsų poilsio laiko. Tam gali padėti paprastas ritualas: pabaigę darbą, nustumkite kėdę į kampą, uždarykite duris ir pasakykite: „Viskas, aš jau ne pedagogas (ar kt.).”
- Treniruokitės. Tarp kūno ir proto būklės yra glaudus ryšys: kuo labiau treniruojate savo kūną, tuo stipresni tampa nervai.
- Prieš įsidarbindami į naują vietą būtinai pasidomėkite, ar organizacijai nėra būdinga didelė personalo kaita. Tai pirmas visos organizacijos emocinio perdegimo požymis. Toks darbas veikiausiai atsilieps jūsų sveikatai. Taip pat sužinokite apie organizacijos darbo procesus. Pirmenybę teikite tam darbui, kurį galima planuoti savo nuožiūra. Be abejo, labai svarbu žinoti savo tikslus ir aiškiai įsivaizduoti, kaip juos realizuosite viename ar kitame darbe.
Tylos dienos
Psichologai emocinio perdegimo profilaktikai rekomenduoja tylos dienas. Pavyzdžiui, vieną dieną per savaitę išjunkite telefoną ir apskritai kuo mažiau bendraukite.
Kai žmogų supa tyla, jo pasąmonė pati įjungia savireguliacijos mechanizmus, kurie padeda atgaivinti organizmą po emocinių perkrovų.
Jeigu pastebite pirmuosius šios problemos požymius, apsupkite save balta ir mėlyna spalvomis. Tai gali būti drabužiai, paveikslai, gėlės. Ši spalva taip pat pasąmonės lygiu padeda įveikti emocinį išsekimą.
