Netgi harmoningiausiose šeimose neapsieinama be konfliktinių situacijų: pamiršta svarbi data, pereikvotas šeimos biudžetas ar neišplautas puodelis gali tapti žiežirba ginčams. Teigiama, kad pinigai, seksas, darbas, vaikai ir namų ruoša – dažniausios konfliktų priežastys. Ginčai ir konfliktai – natūrali santykių dalis, kurią vienaip ar kitaip stengiamės išspręsti. Vis dėlto greta užkietėjusių skandalistų egzistuoja ir kita kategorija žmonių, paniškai bijančių bei vengiančių net menkiausių ginčų ar konfliktų. Bet kokie emociškai „nuspalvinti” pokalbiai jiems kelia baimę, todėl jie visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi jų išvengti. Atrodytų, saugiausia pasitraukti iš karo mūšio. Tačiau tokia strategija ne tik neefektyvi, bet ir kenksminga.
Nekalbadieniai ir nelovadieniai dažnas konfliktų vengimo padarinys. Viena internetinio forumo dalyvė rašo, kad nekalbadieniai žudo romantinius jausmus, tačiau, deja, pati būna tokių dienų iniciatorė, nes neranda jėgų ar būdų spręsti kilusias problemas. Jei reikėtų, ji galėtų ir kelis mėnesius nekalbėti. Kita pašnekovė vyrą taip pat „pamoko” nekalbėdama. Jam – tai didžiausia bausmė. „Geriau ji iš karto rėktų ant manęs, nei kankintų tyla”, – skundžiasi vyras. Ir jis yra teisus…
Prisimenu vieną seminarą, kuriame mokėmės konfliktų sprendimo būdų. Iš pradžių turėjome ramiai išklausyti kaltinimus, vėliau – išsakyti savo nuomonę. Nemaža dalyvių dalis suklupo būtent ties antruoju žingsniu… Kodėl kai kuriems būna sunku apsiginti?
Skirtingos psichologijos teorijos pateikia skirtingas konfliktų vengimo priežastis. Remiantis bihevioristinė teorija, konfliktų vengimas yra neigiamo pastiprinimo padarinys – kažkada patyręs skausmingą atstūmimą, atmetimą, žmogus išmoksta vengti konfliktų (jei ginčysies – nukentėsi). Psichodinaminės teorijos požiūriu, žmonės, kurie auga emociškai saugioje aplinkoje, tikėdami, kad jų poreikių bus paisoma, vėliau būna atsparesni ir kūrybiškesni konfliktų metu. Tačiau žmonės, kurie netiki, kad į juos bus atsižvelgta, nepasitiki savimi, bijos konfliktų padarinių ir jų vengs kaip įmanydami. Interpersonalinė teorija teigia, kad žmogus, vadovaudamasis savo konfliktiškų santykių patirtimi, daro prielaidą, kad su kitu žmogumi laukia toks pat konfliktas arba konfliktiniai santykiai (tėvai išklausydavo vienas kitą, vadinasi, toks santykių modelis yra teisingas). Šių teorijų bendras pagrindas – baimė veltis į konfliktus. Daugumai ginčai atrodo tarsi didelis gąsdinantis monstras, nes tik tokį regėjo vaikystėje. Tačiau pažvelgus iš arčiau šis monstras nėra toks jau baisus ir bauginantis.
Psichologė Rasa Kučinskienė
