Būna vaikų, kurie nori visko visko – regis, eitų ir norėtų visko iš eilės, net saulę, ir tą nusirėkštų… Aišku, tėvelius tai šiek tiek vargina, juk visko išpildyti neįmanoma. Tačiau ar jie žino, kad neuždrausto noro ir atsisakyti lengviau?
Kūdikio norai
Suaugusiems (ypač mamai) tiesiog reikia prie jų prisiderinti. Kai kūdikis nori valgyti – reikėtų jį maitinti, kai nori miego – pamigdyti. Kai vaikutis pradeda siekti daiktų ir visus juos dėtis į burną, reikia leisti eksperimentuoti, nes šiame amžiaus tarpsnyje būtent čiulpdamas, grauždamas ir kramtydamas vaikas pažįsta pasaulį. Būtų geriausia, jeigu kūdikio aplinkoje būtų saugūs daiktai, kad netektų iš vaiko burnos traukti aštrių ar apsinuodijimą galinčių sukelti daiktų. Tačiau nereikėtų sudaryti ir sterilios, negyvos aplinkos, juk kūdikiui labai įdomu patikrinti, kokio skonio yra mamos rankinė ar tėčio mašinos raktai.
Noriu būti kosmonautas!
O ką daryti tėvams, susidūrusiems su jau ūgtelėjusių atžalų nerealiais norais? Ogi tiesiog leisti vaikams norėti. Tai jokiu būdu nereiškia, kad būtina pildyti visas trimečio ar penkiamečio vaiko nužgaidas, tačiau reikia su pagarba ir supratingumu išgirsti tai, ko vaikas nori, ir į tą norą reaguoti. Nereikia norais stebėtis, o juo labiau jų smerkti – nei noro, nei paties vaiko, kaip asmenybės.
Pavyzdžiui, penkiametis Mariukas labai trokšta būti kosmonautu ir su didžiuliu džiaugsmu apie tai pasako tėvams. O tėvai sureaguoja „protingai ir realiai”: „Na, koks iš tavęs kosmonautas, tu juk dviračiu važiuoti dar gerai nemoki. Be to, kosmonautais gali būti tik labai stiprūs ir kantrūs žmonės. Nelabai pavyks tau būti kosmonautu, geriau norėk ko nors paprastesnio – gal tau patiks būti statybininku?” Mariukas nukabina nosį ir nueina šalin apimtas nusivylimo savimi ir tėvais.
Kaip galima buvo sureaguoti, kad vaiko noras būtų išgirstas ir suprastas? Panašiai taip: „O, kosmonautas! Tai labai įdomus, bet ir labai sunkus darbas, tau reikia sportuoti, grūdintis ir daug mokytis, kad galėtum būti kosmonautu. Ir aš tikiu, kad tau gali pavykti”.
Milijonas norų – gera savybė
Tik kūrybingas vaikas moka ir gali norėti. Taigi jeigu jūsų sūnus ar dukra turi daug svajonių, norų ir troškimų, tai rodo didelį kūrybingumą, energingumą, pozityvų smalsumą ir optimizmą. Vaikų norai yra gyvenimo variklis, kiekvienas troškimas – liesti, paimti, matyti, valgyti, žaisti, turėti, išsiaiškinti, išgirsti yra pozityvios jėgos, skatinančios vaiką augti, tobulėti, atsiskleisti ir džiaugtis gyvenimu.
Jeigu jūs uždrausite savo vaikui norėti, kitaip sakant, nuleisite jį ant žemės, – sustabdysite giluminį jo norą atrasti, džiaugtis ir kurti. Nebijokite vaiko norų, netgi jeigu jums jie atrodo neadekvatūs, kvailoki ar neįgyvendinami. Tiesiog leiskite juos vaikui išsakyti, supratingai paklausykite ir gerbkite jo pasirinkimą. Net jei iškart žinote, kad tų norų negalėsite ar nenorėsite išpildyti, aiškiai tai pasakykite vaikui, tačiau nemenkindami jo svajonių.
Kaip? Visai nesunkiai. Štai ketverių metų Almutė, atėjusi su mama į parduotuvę, pareiškė norą įsigyti visas čia esančias lėlytes, o mamai reikėjo tik duonos ir pieno… Tačiau mylinti Almutės mama – protinga moteris, todėl ji neišdrožė dukrai moralo apie krizę ir tuščią piniginę, apie absurdiškus norus iš fantastikos srities, nepuolė aiškinti, kad nė viena jos draugė neturi tiek daug lėlių, ir nepridūrė, kad jai baisiausiai nusibodo klausytis zyzimo… Mama atsakė: „Taip, tikrai labai gražios lėlės… Žinai, kai aš buvau maža, irgi norėjau nusipirkti visas lėles, kurias parduodavo parduotuvėje prie mano namų. Bet šiandien mes pirksime tik pieno ir duonos, nes taip buvome sutarę. O jeigu tu nori naujos lėlės, tai reikės palaukti gimtadienio arba Kalėdų – gal ta lėlė pas tave ir atkeliaus”.
Jeigu vaikui leidžiame norėti, neuždraudžiame pasidžiaugti savo noru, tuomet vaikas daug lengviau gali noro atsisakyti ir nusileisti mūsų pageidavimams.
Kaip elgtis su vaiko norais
1.Pripažinti vaiko norus ir jais džiaugtis. Visus vaiko norus reikėtų išklausyti, suprasti ir juos gerbti. Taip pat reikėtų džiaugtis vaiku, kad jis tų norų apskritai turi. Tai reiškia, jis yra smalsus, žaismingas, kūrybingas, nenuilstantis ir aktyvus, o visos šios savybės rodo, kad vaikas auga ir vystosi emociškai sveikas ir pasitikintis savimi.
2.Patiems suaugusiesiems turėti norų ir troškimų. Tai leidžia daug geriau suprasti vaiką, kai jis kažko nori. Suaugusieji gali savo norais pasidalyti su vaikais, taip pat pakalbėti ir apie tai, kad norui išpildyti gali reikėti laiko, pastangų ir kantrybės.
3.Pasiūlyti alternatyvą. Jeigu vaiko noras atrodo nerealus, nesaugus ar per brangiai kainuojantis, galima pasiūlyti alternatyvą – gal vaikas išsirinks labai panašų žaislą, bet už mažesnę kainą, gal susiteps sumuštinį, bet ne pačiu aštriausiu peiliu, gal vaikui užteks pasimaudyti ežere vietoj brangaus vandens pramogų parko ir pan.
4.Suteikti laisvės. Reikėtų vaikui suteikti erdvės gyvenime, kad jis galėtų pasirinkti, atrasti, tyrinėti ir kurti. Kuo labiau vaiko aplinka pritaikyta prie jo amžiaus, tuo laisviau jis gali elgtis ir tuo lengviau suaugusieji susitvarko su jo norais. Jeigu norinčiam piešti vaikui aplinką parengsime taip, kad jis neišvalomai neišteptų savo drabužių ir kambario, tai vaikas galės laisvai kurti, piešti rankomis, o gal ir kojomis. Jeigu pradėjusiam šliaužioti mažyliui iš jo erdvės patrauksime visus aštrius ir „nevalgomus” daiktus, jis galės drąsiai šliaužti ten, kur tik užsinorės.
Nepirksite žaislo – nevalgysiu!
Deja, ne visi norai yra pozityvūs, skatinantys vaiką atsiskleisti. Kai kurie gali būti ir akli, beribiai ir užauginti visai nemažus ragiukus. Tada tėvai turi aiškiai ir konkrečiai pasakyti, ko vaikui negalima, ir savo žodžio nekeisti net ypatingomis progomis.
Kokiems norams sakyti NE
1.Jeigu vaiko noras pavojingas jo paties sveikatai ar gyvybei. Pavyzdžiui, kai vaikas nori eiti į lauką žiemą apsirengęs vasariniais drabužiais, kai nori bėgti žaisti į gatvę, kuria važiuoja mašinos, kai nori išgerti alkoholinio gėrimo, kai nori žaisti su įjungtais elektriniais prietaisais ir pan.
2.Jeigu vaiko noras pavojingas kito žmogaus sveikatai ar gyvybei. Pavyzdžiui, kai vaikas nori suduoti plaktuku draugui per galvą, kai nori skaudžiai įkąsti mamai, kai nori per stipriai sūpynėmis pasupti mažesnę sesutę ir pan.
3.Kai vaiko noras pažeidžia kitų žmonių teises ar autonomiškumą. Pavyzdžiui, kai vaikas kavinėje trukdo mamai kalbėtis su drauge, kai šeimos nariams ar kitiems suaugusiesiems trukdo dirbti, pertraukia kitų pokalbį, kai krausto motinos daiktus ir pan.
4.Kai vaikas savo norais siekia nugalėti tėvus ar juos terorizuoja. Pavyzdžiui, kai vaikas sako: „Jeigu tu man nenupirksi saldainio, aš neisiu į darželį; jeigu tu nepaseksi dar vienos pasakos, tai aš visai nemiegosiu; jeigu tu nenupirksi šito žaislo, tai aš nieko nevalgysiu”.
5.Kai vaiko noras gali padaryti žalą gyvūnams ar daiktams. Pavyzdžiui, kai vaikas nori per stipriai suspausti žiurkėną ir pažiūrėti, ar jis mokės išsilaisvinti, kai nori žaisti su dūžtančiomis taurėmis, kai nori piešti ant stalo ar sienų ir pan.
6.Kai vaiko noras prieštarauja šeimos taisyklėms ir susitarimams. Pavyzdžiui, kai vaikas nori valgyti jau išsivalęs dantis, o šeimoje yra taisyklė išsivalius dantis nebevalgyti, kai yra taisyklė televizorių žiūrėti tik vieną valandą, o vaikas nori žiūrėti ilgiau ir pan.
Psichologė Rosita Pipirienė
