Jeigu mažylis jau pasiruošęs rimtai pradėti mokytis valgymo meno, laikas įsigyti pirmąjį „servizą”. Pirkdami didžiausią dėmesį skirkite medžiagai, iš kurios vaikiški indai pagaminti.
Įvairiuose maistui laikyti skirtuose induose yra grėsmingų medžiagų (chromo, gyvsidabrio, kadmio, švino, fluoro, arseno ir kt.). Jų gali būti pačioje medžiagoje, iš kurios pagamintas indas, arba dažuose, kuriais indas dekoruotas. Bet kol tos medžiagos ramiai sau tūno, t.y. yra surištos, jos niekam nekenkia. Savo juodą darbą, t.y. ima bloginti maisto skonį ir kenkti mažylio sveikatai, šie indai pradeda tada, kai netinkamai naudojami, juose atsiranda įtrūkimų.
Bloga kokybė
Jei indai gaminami naudojant aukštąsias technologijas, tuomet tikėtina, kad jokios medžiagos neišsiskirs. Visai kitaip būna, kai vaikiški indai gaminami iš antrinių žaliavų, pavyzdžiui, plastmasiniams indams gaminti naudojamos perdirbtos atliekos. Tuomet net ir laikantis visų naudojimo taisyklių (netrankyti indų, naudoti juos esant tinkamai temperatūrai) atsiranda įtrūkimų, o per juos į maistą patenka polimerų, sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingųjų medžiagos. Daug tokių gaminių į Lietuvą patenka iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių. Nusipirkę nekokybišką gaminį tėveliai gali kreiptis į pardavėją ir jį grąžinti. Platintojai ir pardavėjai atsakingi už nesaugių gaminių pašalinimą iš rinkos, todėl privalo priimti tokį gaminį iš vartotojų.
Netinkamas naudojimas
Ant lėkštės ar dubenėlio etiketės būna parašyta, kad jie skirti šaltiems arba karštiems produktams laikyti. Rekomendacijų laikytis būtina, nes esant aukštesnei nei leidžiama temperatūrai gali pradėti skirtis kenksmingosios medžiagos. Kai mažylis kala plastmasiniu šaukštu per stalą, mamytės turėtų sunerimti, nes šaukšte atsiradę įtrūkimai atveria vartus kenksmingoms medžiagoms patekti. Ir mažylis valgys ne tik maistą, bet ir pavojingus šaukšto priedus. Ne be reikalo išlikusi tradicija mažyliui gimus jam padovanoti visais atžvilgiais saugų sidabrinį šaukštą.
Iš ko pagaminti indai
● Keramika, porcelianas ir stiklas indams gaminti naudojami jau labai seniai. Šiandien tokius indus galima drąsiai dėti į orkaites ar mikrobangų krosneles, jie tapo daug atsparesni ir ne taip greitai dūžta. Kita vertus, mažylių pastangos juos sudaužyti kartais pasiteisina, o tai yra nesaugu. Net jei jūsų keraminiai indai skirti maistui laikyti, atsiradus įtrūkimų geriau juos išmeskite. Antraip per įtrūkimus į maistą gali atkeliauti sunkiųjų metalų – švino ir kadmio. Kadmis per ilgą laiką pažeidžia inkstukus, sukelia kraujodaros sutrikimų. O švinas, be kraujodaros organų, pažeidžia ir nervų sistemą.
● Plastikas. Maistui tinka tik tie, kurie pažymėti specialiu taurelės ir šakutės ženklu arba ant jų užrašyta – skirta liestis su maistu. Visi plastikiniai indai skirstomi pagal tai, iš kokio polimero jie pagaminti: PE – polietilenas, PVC – polivinilchloridas, PC – polikarbonatas (šie trys skirti tik šaltiems produktams laikyti). PP – polipropilenas, PET – polietilentereftalatas, PA – poliamidas (šie trys tinka karštiems). Ne itin gerą reputaciją turintis melaminas yra cheminė medžiaga, naudojama poliuretano gamybai. Tokie indai, pagaminti nesilaikant technologijų, kelia grėsmę vaiko sveikatai – gali pakenkti virškinimo ir centrinei nervų sistemai.
● Mediena. Daugelis mano, kad tai puiki ekologiška medžiaga vaikiškiems indams gaminti. Bet su sąlyga, jeigu jie nenulakuoti, nėra impregnuoti ar dažyti. Mediniai indai turi savo „kabliukų” – juose puikios sąlygos mikroorganizmams ir nešvarumams kauptis.
● Popierius ir kartonas. Iš jų gaminami vienkartiniai indai, kuriais naudotis itin patogu vasaros iškylose. Popieriaus sudėtyje gali būti celiuliozės, plastikinių medžiagų, klijų, dažų ir kitų medžiagų. Beje, gana nekaltai atrodančiame popieriuje yra itin pavojingų sunkiųjų metalų – gyvsidabrio, kadmio, švino ir kt. Todėl bet kokiu atveju mažyliui maistą geriau patiekti jo induose.
Jolanta Kristanaitytė, konsultavo VNMPI prie Ūkio ministerijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Elena Rinkevičienė
