Lyg nematomi maži nykštukai vitaminai tyliai dirba savo didelius darbus. Be jų neįvyktų tūkstančiai cheminių reakcijų – jie padeda maistą paversti energija, pasisavinti reikalingas medžiagas ir atsikratyti nereikalingų, suformuoti stiprią nervų sistemą, tvirtus kaulus, raumenis, gerą imunitetą. Gaudami vitaminų esame protingi, gražūs ir sveiki.
Gyvybės aminai
Gyvybės aminai, arba tiesiog vitaminai. Taip vadinami šie biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini normaliai organizmo medžiagų apykaitai bei gyvybinei veiklai palaikyti. Jų mums reikia labai mažai, tačiau daugelis mūsų organizme yra negaminami ir nekaupiami, todėl kasdien su maistu būtinai turime jų gauti.
Ypač svarbūs B grupės vitaminai, kurie kasdien dalyvauja svarbiausiuose fiziologiniuose procesuose, padeda kovoti su infekcijomis, stresu ir yra būtini visaverčiam organizmo augimui, protiniam bei lytiniam vystymuisi. Jų atsargos turi būti papildomos kiekvieną dieną, o perteklius pašalinamas su šlapimu.
Visi už vieną – vienas už visus
Šiuo metu žinomi aštuoni būtini B grupės vitaminai. Nors pagrindiniai jų šaltiniai yra tie patys – liesa mėsa, mielės, kiaušiniai, kepenys, ankštinės bei lapinės daržovės, riešutai, grūdų sėlenos, kruopos – visi jie yra savaip unikalūs, o vienas su kitu glaudžiai bendradarbiauja.
Vitaminai B1, B5, B6, folio rūgštis dalyvauja angliavandenių, baltymų ir aminorūgščių apykaitoje. Jie yra svarbūs augimui ir vystymuisi, nes dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose. Vitaminai B2, B12 bei folio rūgštis reikalingi raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose, antikūnų gamybai, taip pat daro poveikį augimui. Vitaminai B2 ir B5 būtini norint išlaikyti sveiką odą, nagus, plaukus, o B3 kartu su vitaminu B2 įeina į daugelio fermentų sudėtį, dalyvaujančių energijos gamybos ir kaupimo procesuose.
B2 palaiko normalias odos ir gleivinių funkcijas, svarbus regėjimui, o B5 dar yra ir antioksidantas. B7 stoka gali sukelti išsekimą, raumenų skausmą, apetito stoką, depresiją, kojų bei rankų odos pleiskanojimą. Jo labai sumažėja ilgą laiką vartojant antibiotikus, kadangi pažeidžiama žarnyno mikroflora ir ji nebegali gaminti pakankamai biotino. Tuomet jo reikia vartoti papildomai.
Žarnyno bakterijų sumažėjimas stabdo ir vitamino B12 gamybą – tai vienintelis organizme kaupiamas B grupės vitaminas. Vitaminą B12 gamina žarnyno bakterijos, o jo apykaitai svarbūs vitaminai C, B2 ir B6.
Vitamino B12 trūkumas pasireiškia sumažėjusiu energingumu, nuovargiu, mažakraujyste, pakrikusia psichika. Nervų sistemai labai svarbus ir vitaminas B1, kuris dalyvauja perduodant nervinį impulsą raumenims, atkuriant nervų sistemą po didelio krūvio, taip pat skatina normalų augimą.
Po žiemos ištuštėję aruodai
Vitaminų B poreikis priklauso nuo amžiaus, persirgtų ligų, fizinio bei emocinio krūvio, aplinkos veiksnių. Dideli vitamino B kiekiai sunaudojami organizmui kovojant su stresu, įvairiomis ligomis. Ypač svarbu pakankamai jų gauti augančiam organizmui, kai formuojasi nervų sistema, vystosi smegenys, intensyviai auga ir dalijasi ląstelės.
Kritiškiausias metų laikas organizmui – žiema ir ankstyvas pavasaris, kai visai gamtai trūksta šviesos ir šilumos. Šiuo periodu su maistu gauname mažesnį vitaminų kiekį, nes vartojame daugiau konservuotų ar kitaip apdorotų produktų, o šviežiose daržovėse ankstyvą pavasarį vitaminų būna penkis šešis kartus mažiau nei vasarą. Vaikams reikia daug energijos sėkmingai užbaigti mokslo metus, gerinti atmintį, sustiprinti po ligų nusilpusį organizmą ir kovoti su puolančiais virusais.
Pradėti stiprinti sveikatą susirgus – tas pats, kas pradėti kalti ginklus, kai priešas jau už vartų
Šis gražus ir prasmingas kinų priežodis tinka daugeliui gyvenimiškų situacijų. Viską reikia daryti tinkamu laiku. Todėl tikimės, kad perskaitę šį straipsnį ir ilgai neatidėliodami suskubsite pasirūpinti savo augančiomis atžalomis, o taip pat nepamiršite ir savęs. Būkime sveiki.
