Mobili telefonija plačiai paplitusi visame pasaulyje. Jos veikimas pagrįstas antenų (bazinių stočių), perduodančių informaciją radijo dažniais, tinklo sukūrimu. Pasaulyje yra daugiau nei 1,4 milijono mobilaus ryšio bazinių stočių ir jų skaičius dėl naujų trečiosios kartos technologijų plėtros nuolat auga.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės pateikia nuomones žmonių, kurie neturėdami biomedicininio išsilavinimo, skleidžia asmeninį suvokimą apie poveikį sveikatai ir su tuo išgyvenamas baimes. Be to, naujų, bet nepatvirtintų mokslinių tyrimų rezultatų skelbimas sukelia žmonių susirūpinimą, skatina visuomenės abejones ir nepasitikėjimą, jog egzistuoja neatskleistos ar viešai neskelbiamos grėsmės.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rengia tarptautinius projektus apie elektromagnetinio lauko poveikį, analizuoja mokslinius duomenis, kaip žmogų veikia elektromagnetiniai laukai dažnių skalėje nuo 0 iki 300 GHZ. PSO pateikia nemažai įrodymų, kaip ilgalaikis bazinių stočių ir kitų radijo dažnio technologijų poveikis įtakoja žmogaus sveikatą.
Poveikis sveikatai
Šiluminis poveikis: vienintelis mokslo įrodytas radijo dažnių neigiamas poveikis organizmui – kūno temperatūros padidėjimas daugiau nei 1º C. Tokį temperatūros pakilimą gali sukelti tik labai aukšto intensyvumo elektromagnetiniai laukai, kurie specialiai sukuriami pramonėje (pvz., aukšto dažnio šildytuvai). Tačiau elektromagnetinio lauko intensyvumas nuo bazinių stočių yra toks mažas, kad temperatūros pokyčiai yra visai nežymūs ir nedaro poveikio žmogaus sveikatai, nes organizmo termoreguliaciniai mechanizmai efektyviai pašalina šilumos perteklių. Naujausi tyrimai parodė, kad dėl bazinių stočių veiklos žmonės gauna nuo 0,002 % iki 2 % tarptautinėmis normomis leistino elektromagnetinio lauko lygio.
Elektromagnetines bangas spinduliuoja ir radijo bei televizijos stotys. Lyginant su bazinėmis stotimis, žmogaus organizmas absorbuoja 5 kartus daugiau signalų iš radijo ir televizijos stočių dėl jų naudojamų žemesnių dažnių. Taip yra dėl to, kad kuo mažesnis dažnis, tuo ilgesnis elektromagnetinės bangos ilgis, atitinkantis žmogaus ūgį ir veikiantis visą žmogaus kūną. Lietuvoje veikia 118 televizijos stočių ir 218 radijo stočių. Pasaulyje radijo ir televizijos stotys veikia 50 ir daugiau metų be jokio stebimo neigiamo poveikio sveikatai.
Vėžys: PSO pranešimus apie vėžio atvejų padaugėjimą teritorijose šalia bazinių stočių vadina anekdotiniais. Yra atlikti tyrimai, įrodantys, kad geografiškai vėžio atvejai pasiskirstę netolygiai, o bazinės stotys teritorijose pasklidusios plačiai ir tolygiai. Todėl yra atsitiktinumas, kad vėžio atvejų padaugėja teritorijoje netoli bazinės stoties. Be to, tokiose teritorijose registruojami vėžio atvejai yra skirtingų lokalizacijų, skirtingos morfologinės sandaros, pasireiškiantys skirtingais simptomais, todėl negali turėti bendros, vieningos priežasties.
Hiperjautrumas elektromagnetiniams laukams. Jau kurį laiką atsiranda žmonių, besiskundžiančių sveikatos problemomis, jų manymu, susijusiomis su elektromagnetiniu lauku. Jei dalis žmonių skundžiasi tik nežymiais simptomais, stengdamiesi kaip įmanoma vengti elektromagnetinių laukų, tai kita netgi nutraukia darbą ir keičia gyvenimo būdą bei vietą. Toks jautrumas elektromagnetiniams laukams yra vadinamas hiperjautrumu.
Hiperjautrumas elektromagnetiniams laukams apibūdinamas įvairiais nespecifiniais simptomais, kurie pasireiškia skirtingai, priklausomai nuo individo. Labiausiai paplitę dermatologiniai simptomai (odos paraudimas, deginimas, dilgčiojimas), taip pat ir neurasteniniai, vegetaciniai (nuovargis, dėmesio nekoncentravimas, galvos svaigimas, pykinimas, širdies ritmo sutrikimai, virškinimo sutrikimai).
Atlikta daug tyrimų, kuriais nustatyta, kad simptomai, pasireiškiantys asmenims su hiperjautrumu, nesusiję su elektromagnetiniu lauku ir gali būti sukelti supančios aplinkos faktorių: fluorescencinių lempų blykčiojimo, ryškios šviesos ir kitų vizualinių trukdžių, neergonomiškai įrengtų kompiuterizuotų darbo vietų. Taip pat turi įtakos ir bloga oro kokybė patalpose, stresinės situacijos darbe ir namuose, ankstesni psichinės būklės sutrikimai.
Nors ir nėra mokslinio pagrindo sieti hiperjautrumo simptomų su elektromagnetinio lauko poveikiu, tačiau pripažįstama, kad jie egzistuoja, ir tai yra problema, ribojanti žmogaus veiklą.
Žmonėms, kurie kenčia nuo hiperjautrumo elektromagnetiniam laukui ir kuriems pasireiškia ryškūs simptomai, turi būti suteikta pagalba, mažinant šiuos simptomus. Tai reiktų daryti bendradarbiaujant su kvalifikuotu medicininiu personalu (medicininių ar psichologinių simptomų gydymui ) ir higienistais (aplinkos faktorių išskyrimui ir kontrolei supančioje aplinkoje).
Mobiliojo ryšio bazinės stotys ant mokyklų pastatų. Dažnai visuomenės susirūpinimą kelia bazinių stočių įrengimas ant mokyklų pastatų. Nėra mokslinių įrodymų apie riziką žmonių sveikatai, jei elektromagnetinio spinduliavimo intensyvumas neviršija leistinų normų. Tačiau vaikai yra ta visuomenės dalis, kuri gali būti labiau pažeidžiama radijo bangų spinduliuotės. Yra įrodyta, kad dažnai naudojantis mobiliaisiais telefonais, vaikai gauna didesnį elektromagnetinio lauko energijos kiekį jų kūno masės kilogramui nei suaugusieji.
Pripažįstant šį faktą, būtų galima uždrausti bazinių stočių įrengimą ant tokių „jautrių” objektų kaip mokyklos. Tačiau tai ne visada gali duoti laukiamą efektą. Pavyzdžiui, tai, kuria kryptimi yra nukreiptas spindulys iš bazinės stoties, įrengtos šalia mokyklos, gali lemti didesnį poveikį moksleiviams nei bazinė stotis, įrengta ant mokyklos pastato stogo.
Geriausia išeitis yra neleisti mobilioms stotims ant mokyklų pastatų veikti be moksleivių tėvų sutikimo. Dar daugiau, tėvams turi būti suteikta visa reikalinga informacija, padedanti priimti tinkamus sprendimus, taip pat ir informacija, kaip keliauja radijo spinduliai, kokiu atstumu ir kokio stiprumo jie sklinda nuo bazinės stoties antenos. Jei dėl įrengiamos ar egzistuojančios bazinės stoties susitarimas tarp mokyklų administracijos ir tėvų nėra priimamas, antenas gali prireikti pertvarkyti ar iškelti.
