Tokios diagnozės jie nelinkėtų niekam. Tai vienbalsiai tvirtina tarptautinės kategorijos krepšinio teisėjas Virginijus Dovidavičius ir banko tarnautoja Reda Remeikaitė, vargais negalais įveikę sunkią ligą – melanomą.
Trečios stadijos nesureikšmino
Ne vieną operaciją, septynis chemoterapijos kursus ištvėręs 47-erių V.Dovidavičius neprarado optimizmo ir humoro jausmo. Trečios stadijos melanoma arbitrui buvo nustatyta prieš dvejus metus.
V.Dovidavičius nuo mažens ant blauzdos turėjo pupos dydžio apgamą, tačiau nekreipė į jį dėmesio – apgamo išvaizda nekito, jokių nemalonių pojūčių nejuto. Prieš porą metų į medikus kaunietis kreipėsi tik paragintas žmonos. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto onkodermatologams apgamas sukėlė įtarimų. Atlikus tyrimus, V.Dovidavičiui nedelsiant buvo atlikta operacija.
„Man iš karto nustatė trečią melanomos stadiją. Kai žmogus tų stadijų nežinai, nesuki sau galvos, ar pirma ta stadija, ar ketvirta. Kartais, kai mažiau žinai, yra geriau”, – juokiasi vyras.
Atsigavęs po operacijos ir papildomo gydymo, jis apsidžiaugė įveikęs vėžį ir grįžo į krepšinio aikštelę.
„Esu skaitęs, kad su melanoma galima visą gyvenimą pragyventi: šis vėžys kartais apgame tarsi kapsulėje tūno. Svarbu jo nepajudinti nei iš išorės, nei iš vidaus”, – dalijasi mintimis V.Dovidavičius.
Tačiau jis žino ir tai, kad toks gyvenimas panašus į sėdėjimą ant tiksinčios bombos. Arbitras prisimena pats kažkada suabejojęs, ar buvo verta kreiptis į medikus ir šalinti apgamą – esą taip galbūt išjudino vėžį. Medikai tokias vyro abejones greitai išsklaidė.
„Man pasakė: jei vėžio ląstelės tavo organizme nebūtų išplitusios iš apgamo, galėtum svarstyti, verta buvo kreiptis, ar ne, – prisimena vyras. – Dar kiek, ir galėjo būti paskutinė stadija.”
Prieš pusmetį melanoma V.Dovidavičiui atsinaujino. Tuomet prireikė šešių chemoterapijos kursų.
„Reikėjo greitai reaguoti į vėžio plitimą, – varginamą gydymą lakoniškai prisiminė vyras. – Deja, chemoterapija vėžio nepagydo – ji tik sustabdo agresyvių vėžio ląstelių dauginimąsi.”
V.Dovidavičius neskaičiuoja, kiek nedidelių operacijų jam buvo atlikta ligai atsinaujinus. Sergant melanoma taip jau yra: ji gali pasireikšti kitoje kūno vietoje.
„Nuolatos eini pas medikus, tikriniesi, jei ką randa – išpjauna. Operacijos lengvos: rytą ją atlikus, kitą dieną popiet jau laisvas, važiuoji namo”, – nemažą patirtį sukaupė V.Dovidavičius.
Kraštutinis gydymasis badu
Pasaulio medikai jau ima valdyti melanomą – įsitikinęs krepšinio teisėjas. Nauji vaistai nuo šios ligos – ipilimumabas JAV vertinami kaip išganymas. Vienas gydymo kursas – keturios injekcijų dozės kainuoja 123 tūkst. dolerių. Kol kas gydymo rezultatai šiuo vaistu labai geri.
Nuo ko priklauso, ar žmogus įveiks onkologinę ligą?
„Lietuvoje sergant vėžiu reikia turėti pinigų ir optimizmo. Pinigų trūkumą iš dalies gali kompensuoti dvigubas optimizmas. Bet jei ir jo pritrūksta – viskas, amen”, – V.Dovidavičius užsimena, kad vėžio gydymas jam atsiėjo labai brangiai.
Jis pakomentavo, kad vien smulkmenoms per mėnesį tenka išleisti apie 1 tūkst. litų, nekalbant apie vaistus.
„Tai, kokį vėžio gydymą gali pasiūlyti valstybė, žmogaus neišgydo. Realus šios ligos gydymas Lietuvoje yra prieinamas tik pasiturintiems žmonėms. Onkologijos srityje Lietuva yra akmens amžiaus stadijoje. Vienas kitas gydytojas gelbsti visą gydymo prestižą, bet sistema gydyti vėžį nesukurta, – įsitikinęs V.Dovidavičius.
Po alinamo gydymo kurso į krepšinio aikštelę sugrįžęs arbitras prisipažįsta: jei dar kartą atkristų ir niekas nebepadėtų, jis imtųsi paties kraštutiniausio, netradicinio vėžio gydymo būdo.
„Tai – vadinamoji sausa bado dieta: 50 dienų nei valgai, nei geri. Kas tai ištveria – pasveiksta. Žinau taip vėžį išsigydžiusį černobylietį, bet po šio išbandymo jo charakteris pasikeitė. Aš tam nesiryžtu. Tikiuosi, medikai ką nors lengvesnio suras. Ir suranda”, – optimistine gaida pokalbį baigė V.Dovidavičius.
Pokyčius pastebėjo pati
R.Remeikaitė į medikus kreipėsi sunerimusi, kai ėmė keistis centimetro skersmens apgamo ant peties spalva ir kraštai. Tai buvo prieš pusantrų metų.
„Tokia jauna ir jau ligų ieškote?” – pažvelgęs į 32-ejų moterį, tąkart nusistebėjo vienas medikų.
Tačiau šviesaus odos tipo, daug apgamų turinti moteris nesutriko. Ji paprašė ją apžiūrėti ir ištirti apgamus. Paaiškėjo, kad tas, kuris buvo ant peties ir keitėsi, buvo piktybinis. To moteris nesitikėjo, ši žinia ją pribloškė.
„Viskas vyko labai greitai: vieną dieną sužinojau diagnozę, po kelių dienų paėmė mėginį tyrimams iš limfmazgių. Po pusantros nervingo laukimo savaitės paaiškėjo, kad į juos melanomos ląstelės neišplito. Piktybinė liga buvo pirmos stadijos”, – banko tarnautoja R.Remeikaitė džiaugiasi, kad į medikus kreipėsi laiku.
Moteriai apgamą išoperavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja dermatovenerologė Natalija Jasaitienė.
Dabar kas pusę metų R.Remeikaitė apsilanko pas onkodermatologus, nuolatos stebi apgamus, vengia saulės, nebesidegina soliariumuose. Ir svarsto, kodėl liga buvo pasirinkusi ją.
„Nesu didelė saulės vonių gerbėja, soliariumuose taip pat lankydavausi saikingai. Tiesa, vaikystėje tą apgamą porą kartų buvau pažeidusi: beveik visą jį nusiplėšusi. Galbūt tai turėjo įtakos ligai?” – svarsto moteris.
Apgamus šalina profilaktiškai
Gydytoja N.Jasaitienė įspėja, kad ankstyvosiose melanomos stadijose atsirandančių apgamo pasikeitimų žmogus dažnai nepastebi. Tik apžiūrėdamas apgamą dermatoskopu, vaizdą padidinančiu iki 20 kartų, medikas gali įvertinti pirmuosius pokyčius.
Įtartinai atrodantys apgamai Kauno klinikose tiriami nauja optine sistema. Ja tiksliai nustatomi apgamo pokyčiai ir aktyvumas.
Lietuvoje kasmet melanoma diagnozuojama septyniems gyventojams iš 100 tūkst. Ši statistika nesikeičia apie 20 metų. Piktybiškiausiai odos vėžio formai galioja ta pati taisyklė, kaip ir kitiems vėžiniams susirgimams: kuo anksčiau diagnozuojama, tuo lengviau išgydoma.
Į Odos ir venerinių ligų kliniką nemažai žmonių ateina su šeimos gydytojų siuntimais tretinio lygio specialisto konsultacijai.
„Neretai apgamus siūlome šalinti vėžio profilaktikos tikslais. Dažniausiai tuos, kurie yra saulei prieinamose vietose ar nuolatinio mechaninio traumavimo zonose”, – pavojingų apgamų grupę išskyrė N.Jasaitienė.
Oda atsimena pažeidimus
Medikai pastebi, kad šiais laikais lietuviai nestokoja žinių apie kenksmingą saulės poveikį, jo įtaką odos vėžiui ir aktyviau reaguoja į raginimus nesideginti saulėje vidurdienį, naudoti apsauginius kremus.
„Tačiau ne visi žino, kaip tinkamai naudoti apsauginius kremus. Jais reikia ištepti odą prieš pusvalandį, einant į saulę, pakartotinai pasitepti po vandens procedūrų. Beje, kremai visiškai nuo žalingo saulės spindulių poveikio neapsaugo, todėl saulėkaitoje negalima būti nuo 11 iki 17 valandos”, – primena gydytoja N.Jasaitienė.
Nuo saulės itin reikia saugoti vaikus, nes jų apsauginis odos sluoksnis plonesnis: rengti drabužiais ilgomis rankovėmis, uždėti kepurę.
„Oda atsimena didelius pažeidimus. Kartą iki šlapių pūslių saulėje nudegęs žmogus įgyja didesnę riziką susirgti odos vėžiu”, – įspėja N.Jasaitienė.
Gydytojos teigimu, pavasarį pavartotas beta karoteno arba vitamino D kursas odos kaitriai vasaros saulei neparuošia.
Kas privalo apsilankyti pas dermatologą?
Turintieji daugiau kaip 50 apgamų,
jei apgamo skersmuo didesnis nei 5 mm,
esant apgamų ant veido, kaklo, dekolte srityje arba nuolatinio mechaninio traumavimo zonose,
jei apgamas ima keistis: pakinta jo spalva, dydis, storis, kraštai, jis ima kraujuoti,
tie, kurių artimieji, seneliai sirgo ar serga onkologinėmis ligomis.
