Krikščionių medicinos centras

Metabolinis sindromas

Metabolinio sindromo, kuris pasireiškia nutukimu, padidėjusiu kraujo spaudimu ir cukraus kiekiu, pakitusiu lipidų santykiu kraujyje, žmonės ilgai nejaučia. Nesiimdami jokių veiksmų ir nekeisdami gyvenimo būdo, jie smarkiai didina širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir kitų ligų išsivystymo riziką.

Tik atkreipus dėmesį į sveikatą, genetinius giminės ypatumus, atlikus tikslingus sveikatos patikrinimus, galima nustatyti vieną žmogaus sveikatos problemą – metabolinį sindromą. Pagrindiniai metabolinio sindromo požymiai yra nutukimas, aterogeninė dislipidemija, hipertenzija, rezistentiškumas insulinui, protrombozinė būklė. Pasireiškus bent vienam iš minėtų simptomų, vertėtų pasitikrinti dėl kitų metabolinio sindromo elementų.

Metabolinio sindromo rizika didėja bėgant metams, tačiau pastaruoju metu šis sutrikimas vis dažniau stebimas ir jauniems žmonėms, nes nemažai įtakos jam išsivystyti turi aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, mažas fizinis aktyvumas. Mažai juda net vaikai – buvimą lauke, sportinius žaidimus jiems atstoja televizorius, kompiuteriniai žaidimai. Suaugę žmonės taip pat mažai juda. Dauguma profesijų susijusios su sėdimu darbu, į kurį taip pat atvykstama automobiliu. Kiti neigiami veiksniai yra netinkama mityba, rūkymas, nutukimas arba svorio didėjimas, kuris, sulaukus 40-49 metų, nustatomas apie 20 – 28 proc. žmonių. Metaboliniam sindromui tipinis yra pilvinis nutukimas. Plačiai kalbama apie tai, kad daugėja ne tik nutukusių suaugusiųjų, bet ir vaikų, paauglių, taip pat daugėja su nutukimu susijusių ligų.

Tarp vyresnių nei 50 metų žmonių metabolinio sindromo paplitimas sudaro 30 proc. (EUROSPIRE). Ypač daug nutukusių suaugusių žmonių gyvena JAV – 78 mln. (t.y. 33 proc. visų gyventojų), Egipte – 18 mln. (35,9 proc.), Rusijoje – 28 mln. (24 proc.), Meksikoje – 20 mln. (26,9 proc.), Vokietijoje – 16 mln. (24,5 proc.), Kinijoje nutukusių žmonių yra 46 mln. (o tai sudaro 4,4 proc. populiacijos), Indonezijoje – 11 mln. (6,8 proc.).

Seniai žinoma, kad tokie rizikos veiksniai, kaip metabolinis sindromas, nutukimas, cukrinis diabetas, didina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką. Stebimas akivaizdus ryšys tarp metabolinio sindromo ir aterosklerozės. Esant metaboliniam sindromui, koronarinės mirties dažnis padidėja iki 30 proc., palyginus su pacientais, kuriems šis sindromas nėra nustatytas (p < 0,001). Taigi metabolinis sindromas apima rizikos veiksnius, kurie didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, insultu.

Metabolinio sindromo išsivystymą lemia dvi veiksnių grupės: genetiniai ir gyvensenos. Genetiniai veiksniai turi įtakos viesiems metabolinio sindromo komponentams, o antro tipo cuksinis diabetas, arterinė hipertenzija, ankstyva išeminės širdies ligos anamnezė didina metabolinio sindromo išsivystymo riziką.

Esant metabolinei dislipidemijai, padidėja trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų. Kartu sumažėja didelio tankio lipoproteinų cholesterolio. O tai siejama su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Įtariant metabolinį sindromą, atliekamas lipidų koncentracijos kraujyje nustatymas, glikemijos tyrimas, matuojama juosmens apimtis, apskaičiuojamas kūno masės indeksas. Taigi metabolinis sindromas nustatomas, kai rizikos veiksniai viršija šias ribas:

  • centrinis nutukimas: vyrų juosmens apimtis > 94 cm, moterų – >80 cm (europiečiams). JAV šios apimtys atitinkamai yra 122 cm ir 88 cm, Pietų Azijoje – 90 cm ir 80 cm;
  • trigliceridų koncentracija >1,7 mmol/l;
  • didelio tankio cholesterolio koncentracija <1,04 mmol/l vyrams ir < 1,29 mmol/l moterims;
  • arterinis kraujospūdis ≥ 130/≥ 85 mm Hg;
  • gliukozės koncentracija nevalgius >5,6 mmol/l, sutrikusi gliukozės tolerancija ar diagnozuotas cukrinis diabetas.

Metabolinis sindromas patvirtinamas, kai yra 3 ar daugiau minėtų požymių.

Apibendrindama noriu dar kartą pabrėžti, kad metabolinis sindromas:

  • susideda iš metabolinių ir kardiovaskulinių rizikos veiksnių;
  • tipiniai paciento klinikiniai požymiai yra pilvinis nutukimas, hiperglikemija, dislipidemija, hipertenzija;
  • turi ryšį su mikroalbuminurija ir inkstų pažeidimu;
  • susijęs su rezistencija insulinui, koaguliacijos sutrikimais, fibrinolizės pokyčiais, endotelio disfunkcija, uždegiminių žymenų padidėjimu;
  • sparčiai plinta pasaulyje.

Metabolinis sindromas nustatomas ir normalų kūno svorį turinčiam žmogui. Diagnozavus metabolinį sindromą, parenkamas gydymas, kuris reikalauja ir paties paciento pastangų. Pirmiausia žmogus turi sureguliuoti mitybą, skirti dėmesio dietai. Dieta turėtų būti tokia: bendras riebalų kiekis paros racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc., o sočiųjų riebiųjų rūgščių – mažiau kaip 10 proc. Kartu su subalansuota dieta žmogus turėtų imtis fizinės veiklos. Fizinius pratimus reikėtų atlikti 30 min. per dieną 5 kartus per savaitę – tada jie turės įtakos sveikatai.

Mažinant svorį, mažėja visi metabolinio sindromo komponentai. Didinant fizinį aktyvumą, didėja didelio tankio chilesterolio („gerojo“), mažėja trigliceridų, gali sumažėti ir mažo tankio cholesterolio („blogojo“).

Vienas metabolinio sindromo simptomų yra arterinė hipertenzija. Lietuvoje sergamumas hipertenzija buvo ir išlieka didelis. Liga dažnesnė tarp žmonių, sulaukusių 60 metų ir vyresnių. Arterinė hipertenzija pasireiškia ne tik padidėjusiu arteriniu spaudimu. Ligai būdingas ir sumažėjęs aortos elastingumas, endotelio disfunkcija, nenormalus gliukozės metabolizmas, nutukimas, dislipidemija, diastolinė disfunkcija, nenormalus insulino metabolizmas, pakitusi krešėjimo sistema,  inkstų funkcija ir kt.

Arterinės hipertenzijos gydymo nauda didžiulė. Tiesa, praktikoje ligą kontroliuoti sekasi sunkiai. Kardiovaskulinė rizika su kiekvienu arterinio kraujo spaudimo (AKS) padidėjimu 20/10 mmHg didėja 2 kartus. Net ir turint normalų arterinį kraujospūdį, sulaukus 55 ar 65 metų, 90 proc. didėja tikimybė, kad per kitus 20 metų AKS padidės, o dar 60 proc. iš turinčiųjų antsvorio ir normalų kraujospūdį, hipertenzija išsivystys per 4 metus. Taigi hipertenzija sergančiųjų yra ir bus nemažai.

Todėl noriu paraginti visus 40-55 m. vyrus ir 50-65 m. moteris dalyvauti nemokamoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje. Ligos lengviau išvengti negu ją gydyti.

Kardiologijos klinikos ELITE MEDICALE kardiologė doc. A.Statkevičienė

www.elitemedicale.lt

TAIP PAT SKAITYKITE