Sėklidėse gaminamas pagrindinis vyriškasis hormonas – testosteronas. Šis hormonas lemia vyro lytinę funkciją. Tarp sėklidžių ir priešinės liaukos bei sėklides prielipo yra geri ryšiai, kurie infekcijos metu tampa ne tokie glaudūs. Sėklinio latako funkcija susilpnėja: kinta ph, temperatūra, vystosi latako hiperemija, nulemianti sunkesnį praėjimą. Todėl labai svarbu išvengti infekcijos bei jos komplikacijų.
Dažna prielaida sirgti lėtiniu prostatitu – susilpnėjęs imunitetas. Imunitetas ypač sumažėja, jeigu organizmas negauna su maistu būtinų baltymų arba jų daugiau pašalinama. Nevisavertis maistas, nervų įtampa, stresas sumažina reaktyvumą, uždegimas būna silpnesnis, sumažėja antikūnių titras, gali pasikeisti alerginių ligų eiga, infekcija nesukelia karščiavimo . Lėtiniu prostatitu, įvairių šaltinių duomenimis, serga kas antras ar trečias vyras.
Lėtinis prostatitas – kas tai?
Lėtinis prostatitas arba lėtinis dubens skausmo sindromas – iki galo neištirta urologinė liga, tačiau tai pripažįstama, kai skausmas mažajame dubenyje trunka ne mažiau kaip 3 mėnesius. Skausmas paprastai siejamas su šlapinimosi sutrikimais, seksualinės funkcijos pablogėjimu ir ejakuliacijos diskomfortu.
Prostatitą sukelia:
- Escherichia coli, Proteus, Klebsiella, Enterobacter, Pseudomonas, Neisseria gonorrhoeae ir grybeliai.
- Buvusi intervencinė šlapimo takų procedūra: kateterizacija, cistoskopija, biopsija.
- Lytiškai plintantys mikroorganizmai: chlamydia trachomatis, ureaplasma urealyticum,ureaplazma parvum, gardnerela vaginalis, neiserio gonokokas, mikoplazma hominis, mikoplazma genitalium, trichomonas vaginalis, herpes genitalium .
- Rizikos veiksniai susirgti ūminiu prostatitu yra: lytiniu organų traumos, važiavimas dviračiu, jodinėjimas, seksualinė abstinencija.
- Lėtinis prostatitas yra ūminio prostatito pasekmė ar gali išsivystyti be ankstesnės ūminės infekcijos.
- Keli klinikiniai tyrimai tyrė, ar šlapinimosi sutrikimai, padidėjęs citozinų kiekis kraujyje, neurozė, depresija seksualinės problemos turi įtakos lėtiniam prostatitui atsirasti. Tačiau šios galimos priežastys lėtiniam prostatitui atsiradimui įtakos neturėjo.
Tyrimai
Prostatito diagnozei patvirtinti atliekami šie tyrimai:
- anamnezė, klinikinių ir objektyvių duomenų įvertinimas,
- mikroskopinis prostatos sekreto tyrimas,
- mikroorganizmų kultūros augimas (pasėlis),
- šlapimo tyrimas bei šlapimo pasėlis,
- transabdominalinis, transrektalinis ultragarsinis prostatos ištyrimas,
- prostatos specifinio antigeno (PSA) pokyčių kontrolė.
Simptomatika:
- tarpvietės skausmas (26 proc.);
- sėklidžių skausmas (39 proc.);
- dubens, kryžkaulio skausmas (36 proc.);
- skausmas ar diskomfortas ejakuliacijos metu;
- ankstyva ejakuliacija;
- kraujas spermoje;
- sutrikusi potencija ir erekcija;
- sumažėjęs lytinis potraukis;
- padažnėjusio šlapinimosi simptomai;
Dėl šių negalavimų tikslinga siųsti pacientus pas seksopatologą, urologą. Vyresniems pacientams panašūs simptomai dažniau sukelia gerybinės prostatos išvešėjimo (hiperplazijos), o jaunesniems – tai lėtinio prostatito požymius.
Ligos formos
Ūminiu prostatitu galima susirgti po tam tikrų intervencijų (kateterizacijos, cistoskopijos, prostatos biopsijos). Pakyla kūno temperatūra, atsiranda dizurijos požymiai, krečia drebulys. Pacientas dažniausiai gydoma stacionare, taikoma antibiotikų terapija, analgezija, režimas. Operuojama retai. Pavyzdžiui, kai yra šlapinimosi retencija (susilaikymas), atliekama cistostoma (šlapimo pūslės drenavimas pro priekinę pilvo sieną). Taip pat operuojama, kai prostatoje susiformuoja pūlinys. Atliekamas pūlinio drenažas.
Lėtinis prostatitas dažniausiai yra negydytos ar nevisiškai išgydytos ūminės prostatito formos pasekmė. Urologijos srityje kartais vartojamas terminas lėtinis dubens skausmo sindromas. Ši klasifikacinė forma taikoma teoriškai, nes lėtinį prostatitą nuo lėtinio skausmo sindromo sunku atskirti.
Lėtinio prostatito gydymas
Gydoma ambulatoriškai. Pradinis lėtinio bakterinio prostatito gydymas susideda iš į prostatą prasiskverbiančiu antimikrobinių vaistų vartojimo (pvz., fluorochinolonai ar trimetroprimo sulfametoksazolis), ar jis efektyvus, nustatoma identifikuojant prostatos mikroorganizmus. Įprastinis terapinis kursas tęsiamas 4 savaites, trukmė nustatyta remiantis geriausiu atsaku skirtingų klinikinių tyrimų metu, nors skirtingos terapinės trukmės nėra lygintos.
Po antimikrobinės terapijos, nors ir nebūna infekcijos pasikartojimo požymių, kas 6 mėnesius turi būti atliekami šlapimo pasėliai.
Taip pat skiriama adrenoreceptorių blokatorių grupės medikamentų (jeigu yra obstrukcijos požymių). Atsižvelgdamas į paciento būklę, gydytojas gydymą gali tęsti tol, kol simptomai visiškai išnyksta. Vaisto veiksmingumas bei vartojimas praktikoje dažnai priklauso nuo palankių pacientų įvertinimo bei atsiliepimų. Natūralios kilmės preparatai, jų nusipelno vis dažniau. Be to, šių preparatų veiksmingumo, saugumo ir kainos vertinimas dažnai yra palankesnis nei cheminių vaistų.
Lėtinis dubens skausmo sindromas
Iki šiol efektyvus lėtinio dubens skausmo sindromo gydymas nėra aiškus. Tam įtakos gali turėti daugiaveiksmė ligos patogenezė, auksinio diagnostinio standarto nebuvimas ir daugelio tyrimų metodologiniai apribojimai. Todėl šiuo metu apsistota ties simptomų malšinimo strategija.
Prieš pradedant reikia įvertinti simptomus ir jų įtaką ligonio gyvenimo kokybei. Tam naudojamas specialus NIH lėtinio prostatito simptomų nustatymo klausimynas. Juo simptomai įvertinami nuo 0 iki 43 balų. Jei gydant vertinimas sumažėja 4-6 balais, tai jau galima vertinti kaip reikšmingą būklės pagerėjimą.
a blokatoriai
Keleto mažų atsitiktine atranka paremtų kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad 12-14 savaičių skyrus blokatorių lėtiniu dubens skausmo sindromu segantiems vyrams, simptomai sumažėjo. Tačiau didesnio atsitiktine atranka atliko tyrimo metu 6 savaites skiriant tamsulosino, didesnio simptomų sumažėjimo, vertinant pagal tas pačias skales, nenustatyta. Nors, preliminariais kito tyrimo duomenimis, ilgesne nei 3 mėnesių trukmės terapija gali duoti naudos. Taip pat reikia paminėti a blokatorių sukeliamus šalutinius poveikius: galvos svaigimą, nuovargį bei hipotenziją.
Antimikrobinė terapija
Klinikinių tyrimų su lėtiniu dubens skausmo sindromu sergančiais ligoniais metu tiek gydant ciprofloksacinu tiek levafloksacinu, tiek ir neskiriant jokio vaisto, jokio didesnio simptomų sumažėjimo nepastebėta. Tačiau sunku vertinti šiuos duomenis su visomis ligonių grupėmis, kadangi daugelis iš jų jau yra gydyti kitais antimikrobiniais vaistais.
Daugiau informacijos:
Homo sanus, UAB
Didžioji g. 15-3, 01128 Vilnius
Telefonas: (5) 2622232
Mob.: (699) 99575
www.homosanus.lt
