Kraujo tyrimų masinio atlikimo istorija prasidėjo apie 1930-uosius metus, kai sifilio ir raudonukės tyrimai tapo įprastu reiškiniu. 1981-aisiais metais aptiktas pirmasis ŽIV / AIDS atvejis. Būtent šių ligų diagnostikai pirmiausiai pradėti taikyti kraujo tyrimai, jau pačioje pradžioje nulėmė sunkų šio medicinos metodo, kaip pažangiausio, perspektyviausio ir labiausiai gelbstinčio, kelią į pripažinimą. Visuomenėje esant klaidingam nusistatymui, kad ŽIV gali sirgti tik socialiai nepriimtinos žmonių grupės, susidarė ir kraujo tyrimų įvaizdis, kad šie tyrimai skirti tik neatsakingai besielgiantiems asmenims, o pasitikrinti – gėda.
Šiais laikais susiduriama su sunkia užduotimi – pažvelgti į kraujo tyrimus naujai. Paminėtus mitus tenka nuneigti. Lytiškai plintančių ligų atvejų pasitaiko užsikrečiant ne vien lytiniu keliu, jomis susirgti gali bet kas, niekas nėra apsaugotas, nepriklausomai nuo socialinio statuso.
Kraujo tyrimai XXI-ajame amžiuje anaiptol nėra vien lytiškai plintančių ligų diagnostika. Laikui bėgant mokslas vis daugiau atranda kraujyje esančių sudedamųjų dalių, iš kurių galima spręsti apie beveik kiekvieno žmogaus organo darbą, esančias, buvusias ir ateityje gresiančias patologijas, ligas. Kraujo tyrimai – vienas geriausių būdų sveikatos profilaktikai, ligų diagnostikai, jų eigos stebėjimui ir gydymo efektyvumui sekti.
Tikrintis kraują anaiptol nėra gėda. Tai pavyzdingo, atsakingo, savimi ir savo artimaisiais besirūpinančio asmens pareiga. Investicija į sveikatą yra viena svarbiausių investicijų, o kraujo tyrimai artimoje ateityje ketina užimti vieną svarbiausių vietų tarp medicininių sveikatos patikrinimo tyrimų.
Laikui bėgant vis mažiau kraujo užtenka paimti, kad atlikti preciziškai tikslius tyrimus – paprasčiausiems tyrimams, kaip cholesterolio kiekis ar gliukozės kiekis kraujyje, pakanka 3 ml. Tyrimų atsakymai pateikiami kiekvienam suprantama forma, į atsakymus įtraukiama kiekvieno organizmo rodiklio (analitės) konkretus įvertis, kuris gali būti per didelis, per mažas arba atitinkantis žmogui įprastą normą, kuri parašoma šalia.
Kraujo tyrimus galima atlikti profilaktiškai, net ir be gydytojo siuntimo. Aptikus neatitikimą normai, tai gali būti kaip įrodymas Jūsų gydytojui, kad vis dėl to Jūsų organizmas nėra visiškai sveikas. Nors be gydytojų konsultacijos vis dėl to dar nederėtų sunerimti dėl vieno ar kito rodiklio normos neatitikimo. Jūsų gydytojas turi galimybę pažvelgti Jūsų ligos istoriją, atsižvelgti į asmeninius Jūsų ypatumus, ankstesnius parodymus, išoriškus simptomus, tuo metu esančias epidemijas ir t.t.
Remiantis gydytojų rekomendacijomis, norint užkirsti ligoms kelią ir gyventi subalansuotą, sveiką ir harmoningą gyvenimo būdą, atlikti profilaktinius kraujo tyrimus dera kas 3-6 mėn., o tam tikrais atvejais, turint sveikatos problemų, – ir dažniau.
Gyvenimo kokybė slypi Jūsų kraujo laše, sužinokite apie save daugiau – pasitikrinkite!
