Pagal tai, kiek penkiolikmečių šešiolikmečių rūko, vartoja alkoholį, narkotikus ir psichotropines medžiagas, Lietuva tarp kitų Europos šalių atsiduria maždaug ties viduriu. Tai parodė tarptautinis, kas ketverius metus atliekamas alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD), kuris trečiadienį buvo pristatytas Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tyrimo rezultatus pristatė dr. Tadas Tamošiūnas, ESPAD koordinatorius Lietuvoje, ir Socialinių tyrimų centro atstovė dr. Irena Šutinienė.
Atliekant tyrimą Lietuvoje pernai gegužę buvo apklausti 2 476 mokiniai iš 128 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų.
Nors svarbiausi Lietuvos rodikliai nuo 2007 m., kai buvo atliktas priešpaskutinis tyrimas, beveik nepakito, įvertindama tyrimo rezultatus dr. Irena Šutinienė sakė: „Gąsdina tai, kad situacija Lietuvoje negerėja, tik pagal labai nedidelį rodiklių skaičių matomas pagerėjimas, kai kuriais atžvilgiais ir blogėja – pavyzdžiui, rūkymas, kad ir nedaug, bet padidėjo trimis procentais, tiek jo paplitimas, tiek rūkymo dažnumas. Teigiama tendencija gal būtų tai, kad nuolatos rūkančiųjų penkiolikamečių skaičius beveik nepakito. Džiugina ir tai, kad pagal vieno epizodo metu suvartotą alkoholio kiekį mes esame vis dar žemiau už Europos vidurkį. Sumažėjo sidro vartojimas, kuris buvo labai padidėjęs 2007 m. Daugiau tokių ryškių pagerėjimų nematyti.“
Didėja rūkančiųjų mokinių skaičius
Per ketverius pastaruosius metus rūkančių penkiolikos–šešiolikos metų amžiaus mokinių skaičius pagal pagrindinius rodiklius padidėjo apie 3 proc. Nuolat rūko 24 proc. 15–16 metų paauglių (2007 m. – 21 proc.). Palyginti su rodikliais, buvusiais prieš 4 metus, toliau mažėja tabako vartojimo skirtumai tarp berniukų ir mergaičių. Mūsų šalyje šiek tiek sumažėjo bandžiusių rūkyti labai jaunų, 9 metų ir jaunesnių mokinių.
Pagal bendrus tarptautinio tyrimo rezultatus įžvelgiamas ryšys tarp bent kartą gyvenime rūkiusiųjų ir nuolatos rūkančiųjų skaičiaus – kuo didesnis vienas rodiklis – tuo didesnis ir kitas. Irenos Šutinienės nuomone, tai paaiškinti būtų galima ir skirtinga kiekvienos šalies kultūra.
Tabako gaminių prieinamumas mokiniams Lietuvoje, jų pačių vertinimu, nuo 2007 metų nepakito ir išlieka aukštesnis už ESPAD vidurkį. Kad jiems būtų lengva ir labai lengva įsigyti cigarečių, nurodė 72 proc. moksleivių (ESPAD vidurkis 65 proc.).
Kinta moksleivių vartojamo alkoholio pasirinkimas
Palyginti su ankstesnių metų tyrimais, sumažėjo alkoholio vartojimo dažnumas ir kiekis, ypač mergaičių. Per ketverius metus nepakito paauglių abstinentų skaičius – jis išlieka 4–5 proc.
Kaip minėta, kinta moksleivių vartojamo alkoholio pasirinkimas: 2007 m. tarp 15–16 metų mokinių populiariausias gėrimas buvo sidras (spėjama, kad tai buvo susiję su gaminio reklama), o dabar berniukai dažniau renkasi alų, mergaitės – vyną, išgeriamo sidro kiekis yra smarkiai sumažėjęs.
Komentuodamas tyrimo rezultatus, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Algimantas Šimaitis sakė, kad diegiant naujas ugdymo programos bus keliamas klausimas dėl naujų tikslinių grupių pasirinkimo: „Prieš kelerius metus buvo labai paplitęs sidro vartojimas ypač tarp merginų. Manome, kad tai paskatino ir kitų alkoholių rūšių ar tabako vartojimą, nes rūkančios merginos jau pasivijo vaikinus. Spręsime klausimą, kokias tikslines programas taikyti ir merginų vartojimo prevencijai.“
Lietuvos paaugliai pagal paskutinio vartojimo epizodo metu suvartotą alkoholio kiekį yra žemiau už Europos vidurkį. Pernai paskutinio prieš apklausą epizodo metu jie suvartojo 43 mililitrus gryno alkoholio (ESPAD vidurkis – 51 ml), Latvijoje – 50, Estijoje – 60.
Alkoholio prieinamumas paaugliams Lietuvoje nuo 2007 metų išliko nepakitęs, šis rodiklis artimas ESPAD vidurkiui. Lietuvos mokiniams, jų nuomone, lengviausia įsigyti alaus ir sidro, nemažai jų tai daro parduotuvėse ir kioskuose, mažesnėse gyvenvietėse tai padaryti lengviau.
Psichotropinių medžiagų tarp paauglių paplitimui svarbus urbanizacijos kintamasis – didesniuose miestuose narkotikų prieinamumas ir jų pabandymas keliskart didesnis nei mažesniuose miesteliuose. Taip pat pastebimi skirtumai ir tarp bendrojo lavinimo mokyklų tipų: gimnazijose moksleiviai rūko mažiau nei vidurinių mokyklų ar ypač pagrindinių. Šie skirtumai, pasak T. Tamošiūno, yra svarbūs ir reikšmingi rengiant konkrečias prevencines priemones, į kokias tikslines grupes labiausiai reikia orientuotis.
Vis daugiau progų pabandyti narkotikų
Mokinių vertinimu, šiek tiek sumažėjo narkotikų prieinamumas, bet jie kiek dažniau susiduria su progomis pabandyti kanapių (nors jų ir nevartojo).
Narkotikus Lietuvoje dažniau išbando miestuose gyvenantys berniukai. Pernai bent 1–2 kartus gyvenime vartojusių kokį nors nelegalų narkotiką paauglių buvo šiek tiek daugiau negu vidutiniškai Europos šalyse – 21 proc. ESPAD vidurkis – 18 proc. Pastebima, kad kas ketverius metus (kai atliekamas šis tarptautinis tyrimas) vartojusių nelegalių narkotikų paauglių skaičius padidėja 1 proc. – daugiausia dėl didėjančio kanapių vartojimo.
Mūsų šalis užima gana aukštą vietą tarp Europos šalių pagal raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimą, gydytojui nepaskyrus. Tokius vaistus bent kartą pabandė 13 proc. Lietuvos mokinių: 7 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių. Panašūs rodikliai ir mūsų kaimyninėje Lenkijoje. Numatyti šio reiškinio priežasčių dalyvavusieji pristatyme nedrįso, tam reikėtų papildomų tyrimų.
Šalių rodikliai priklauso ir nuo svaigalų reklamos bei prieinamumo
Pagal pagrindinius tyrimo rodiklius, Lietuvos rezultatai nuo bendro ESPAD vidurkio labai reikšmingai nesiskiria. Panašūs, kaip ir Lietuvos, yra Latvijos, Estijos, Lichtenšteino, Airijos, Maltos rodikliai. Lyginant įvairių šalių rodiklius pažymima, kad jie priklauso nuo šalies kultūros, taip pat ir nuo įstatyminės bazės, reguliuojančios tabako, alkoholio ir kvaišalų reklamą, pardavimo ir įsigijimo sąlygas.
Viena iš tyrimo autorių Irena Šutinienė teigė, kad „ESPAD akivaizdžiai rodo labai ryškų tabako ir alkoholio vartojimo sumažėjimą (Lietuvoje) nuo 2003 iki 2007 m., kai buvo priimti reklamos ir prieinamumo ribojimo įstatymai, įdiegtos kitos priemonės. Vėliau šios priemonės buvo stabdomos ir matome rezultatą – rūkymo situacija pradėjo netgi blogėti.“
ESPAD koordinatorius Lietuvoje dr. Tadas Tamošaitis minėjo Čekijos pavyzdį, į kurį kasmet atkreipiamas dėmesys: „Čekija yra turbūt liberaliausia šalis tabako, alkoholio prieinamumo požiūriu, taip pat masiškai prieinami ir žaidimų automatai, kurie skatina ir psichotropinių medžiagų vartojimą. Todėl Čekijos duomenys beveik pagal visus tyrimo rodiklius yra aukščiausi“, t. y. šios šalies moksleiviai vieni iš daugiausiai suvartojančių alkoholio, tabako, kitų psichotropinių medžiagų.
Kitas tyrimo pristatyme įvardytas pavyzdys – Skandinavijos šalys, kuriose alkoholio prieinamumas ribojamas griežčiau – ten jo vartojimas mažesnis pagal visus lygmenis. Kaip teigiamą pavyzdį, išryškėjusį gavus rezultatus, Lietuvos tyrėjai įvardijo ir Ukrainą, kurioje 2007 m. buvo priimta daug alkoholio prieinamumą ir reklamą ribojančių įstatymų, ir pastebimas ryškus visų psichotropinių medžiagų vartojimo sumažėjimas.
Pasak dr. I. Šutinienės, reklamos ir prieinamumo ribojimas daro didelę įtaką paauglių vartojimui, o tai įrodo ne tik šis, bet ir daugelis kitų tyrimų, todėl siekiant, kad paaugliai kvaišalų vartotų mažiau, vien švietimo programų, mokslininkės nuomone, nepakanka.
ESPAD tyrimas atliekamas nuo 1995 m. daugelyje Europos valstybių. Pagrindinis jo tikslas – surinkti palyginamuosius duomenis apie alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimą 15–16 m. amžiaus mokinių grupėje. Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo jo pradžios.
Tai vienas iš pagrindinių tyrimų, kurio rezultatai Lietuvoje nuo pat pradžios naudojami tiek formuojant švietimo politiką, tiek sveikatos apsaugos srityse. Švietimo ir mokslo ministerija numato įdiegti sveikatos ugdymo programą, kurioje dėmesys būtų skiriamas ir šioms temoms, atsižvelgiant į rezultatus akredituoti prevencines programas.
Pernai atliktą tyrimą koordinavo Švedijos organizacija CAN (Alkoholio ir narkotikų suvokimo federacija). Tyrimą Lietuvoje organizavo Ugdymo plėtotės centras.
