Ignalinoje ruošiamasi išgauti ir naudoti mineralinį vandenį, šiuo metu mieste daromas pirmasis gręžinys, patvirtino Ignalinos r. savivaldybės meras Bronius Ropė.
„Kadangi tokių objektų niekas nefinansuoja, žinoma, išskyrus verslą, kuris nenori rizikuoti, ryžomės patys investuoti: padaryti gręžinį, tyrimus ir infrastruktūros naudojimus ir lygiagrečiai pasiūlyti verslui (mineralinio vandens – aut. past.) pilstymui ir kitiems dalykams“, – pasakoja meras.
Pasak jo, kiti artimiausi gręžiniai yra Likėnuose, Birštone, Druskininkuose ir Palangoje, todėl Ignalinos gręžinys būtų konkurencingas – netoliese kitų gręžinių nėra.
Paklaustas, ar nesibaimina neigiamų mineralinio vandens ir jau uždarytos Ignalinos atominės elektrinės asociacijų, meras atkerta, kad Ignalinos rajonas radiacijos požiūriu „yra pats švariausias Lietuvoje“.
„Atominė yra uždaryta ir nedirbanti, jokių nutekėjimų nebuvo. Jeigu nebuvo nutekėjimų dirbant, tai uždarytoje negali būti nutekėjimų, tuo labiau, kad atominė nuo Ignalinos miesto yra nutolusi apie 50 km, planuojama Baltarusijos atominė bus arčiau Vilniaus“, – argumentuoja meras.
Šiuo metu planuojamame 460–470 metrų gręžinyje yra pasiektas 390–400 metrų gylis ir ruošimi siurbliai, kurie padės mokslininkams paimti mineralinio vandens mėginius ir nustatyti jo savybes.
„Ten turėtų būti 20–40 miligramų litre sūrymas, tai maždaug 5–6 kartus didesnis negu mineraliniame vandenyje, kuris duodamas gerti ir yra pilstomas į butelius. Jo temperatūra turėtų būti apie 15–20 laipsnių šilumos“, – pasakoja meras.
Kai vanduo bus išgautas, meras planuoja, jog pirmieji regiono išteklius galės išbandyti ligoninės pacientai, kuriems reikalinga reabilitacija, ir poilsiautojai, užsisakę SPA paslaugų.
„Planai iki metų pabaigos yra: padaryti visus tyrimus, atsivesti linijas, pasistatyti vonias ir pakviesti žmones, – sako jis. – Planuojame nutiesti liniją į ligoninę ir SPA centrą.“
Rado ir gydomojo dumblo
Mineralinis vanduo yra ne vienintelis išteklis, kuriuo Ignalina planuoja sudominti poilsiautojus – pasak mero, viename iš rajono ežerų yra rasta gydomojo dumblo.
„Padarėme ežerų dumblo tyrimus ir suradome viename ežere tinkamą gydymui dumblą. Padaryti detalūs tyrimai, nustatyta, kad juo galima gydyti panašų ligų spektrą kaip Druskininkuose ar Birštone, tiktai jie naudoja durpes, o pas mus yra ežero dumblas“, – sako meras, teigiantis, jog analogiškas dumblas naudojamas Austrijos gydyklose.
Tačiau problema, kuri kol kas neišspręsta – nėra gamtos išteklių panaudojimo infrastruktūros.
„Mes kol kas neturime savo mineralinio vandens naudojimo sistemos, ją reikia padaryti, ir bent minimalią purvo naudojimo sistemą, tuomet galima kalbėti apie tai, kad visą spektrą paslaugų galima gauti Ignalinoje. Kada turėsime paketą, bus lengviau su verslu kalbėti, kuris jau domisi ir laukia mūsų rezultatų“, – sako meras.
Nori būti kurortu
Dirbdama su gamtiniais ištekliais rajono savivaldybė turi tikslą pakeisti kurortinės teritorijos statusą į kurorto vardą.
„Vykdome kurorto studiją ir kitų metų vasarą tikimės pateikti prašymą Vyriausybei gauti kurorto statusą ir lygiagrečiai pakvieti privačias kompanijas statyti sanatorijų, – planus dėsto meras. – Norint būti kurortu reikia turėti mažiausiai dviejų resursų, pavyzdžiui, purvo ir mineralinio vandens, naudojimo infrastruktūrą.“
Esminis skirtumas tarp kurortų ir kurortinių teritorijų yra tas, kad kurortuose yra gamtos išteklių ir jų naudojimo infrastruktūra, o ištekliais turtingos, bet infrastruktūros neturinčios vietovės turi kurortinės teritorijos statusą.
Iš viso rajono savivaldybė infrastruktūrai, susijusiai su gamtos išteklių panaudojimu, pernai skyrė apie 3 mln. litų, o tyrimams ir gręžimams – dar apie 400 tūkst. litų. Panašią sumą tyrimams ir gręžimams numatoma skirti ir šiemet.
Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu kurorto statusą turi Druskininkai, Birštonas, Neringa ir Palanga, o kurortinėmis teritorijomis yra Anykščiai, Zarasai, Trakai, Ignalinos miestas bei Palūšės ir Strigailiškio kaimų dalys.
Erika Fuks
