„Idėjai, kad ligas galima diagnozuoti pagal iškvepiamų dujų sudėtį, yra apie 2 tūkst. metų. Skirtumas tik tas, kad dabar pasitelkę spektroskopiją galime nuodugniau ištirti iškvepiamų molekulių sudėtį”, – teigia Helsinkio universiteto Chemijos departamento docentas Olavis Vaittinenas.
Visos ligos pasižymi pokyčiais molekuliniu lygmeniu. Pavyzdžiui, iškvepiamame ore visada aptinkama nuodingojo vandenilio cianido pėdsakų, tačiau kai kurių ligų atveju jo koncentracija padidėja. Vandenilio cianido iškvepiamame ore būna daugiau parūkius, suvalgius tam tikro maisto, taip pat sergant kai kuriomis užkrečiamosiomis ligomis.
Jau anksčiau sukurta aparatūra molekulių koncentracijai nustatyti, tačiau O. Vaittinenas pirmasis atlieka tokius tyrimus, ir tai jie dar tik pradėti. Jų tikslas – aptikti molekules, kurių koncentracija yra mažesnė negu bilijoninė tiriamo iškvėpto oro tūrio dalis. „Kol kas neturime metodo, pagal kurį galėtume tiksliai nustatyti iškvėpto oro molekulinę sudėtį, tačiau pasaulyje naudojama įranga dažnai aptinka tik vieną sudėtinę dalį, o mūsų naudojama aparatūra gali aptikti keletą”, – džiaugiasi O. Vaittinen‘as. Jo laboratorija palaiko ryšius su medicinos mokslo atstovais, o ateityje, jei būtų lėšų, mėgintų sukurtą metodiką pritaikyti komercinei ligų diagnostikai. Švedijoje jau dabar sukurta įranga astmai diagnozuoti. Ji matuoja azoto monoksido kiekį iškvepiamame ore ir 90 proc. tikslumu nustato, ar tiriamasis serga astma.
Šiuo metu kuriama įranga galėtų kaip niekada tiksliai nustatyti net kelių molekulių koncentraciją ir taip padėtų diagnozuoti keletą ligų iš karto.
„Manau, kad šis įrenginys gali padėti diagnozuoti diabetą, kepenų, inkstų ligas, taip pat vėžį. Pavyzdžiui, krūties vėžys yra susijęs su formaldehido pokyčiais, kuriuos galima išmatuoti”, – teigia O. Vaittinenas
