Gera dozė motiniškos meilės gali teigiamai paveikti vaiko genetinį kodą. Tolesniame gyvenime vaikeliai bus ne tokie pažeidžiami ir atsparesni stresui, praneša „The Guardian”.
Mokslininkai pakankamai drąsiai teigia, kad mūsų genetinė informacija nėra iki galo iš anksto užkoduota prieš gimimą, o mūsų kūnai gali šiek tiek pakoreguoti savo biologinę informaciją ir mes lengviau prisitaikysime prie greitai besikeičiančio pasaulio.
Jei mokslininkų prielaidos pasitvirtintų, būtų galima iš naujo pažvelgti į auklėjimo ir globos įtaką vaikui. Manoma, kad motinos meilė gali sumažinti įvairių ligų, kaip nutukimas, diabetas ar depresija, riziką.
Mokslininkai jau seniai žinojo, kad gyvūnai, kuriais ilgai rūpinasi jų gimdyvės, yra ne tokie baikštūs ir aktyvesni nei kiti tos pačios veislės atstovai. McGillo universiteto Monrealyje mokslininkai nustatė, kad motiniška globa ramina – tai teigiamai veikia geną, kontroliuojantį smegenų atsaką į stresą.
Mosche Szyfas, studijos apie genus autorius, teigia, kad labai didelė tikimybė, jog socialinė aplinka (kaip, pavyzdžiui, motinos šiluma) gali reformuoti ne tik gyvūnų, bet ir žmonių genus: „Jei keistume žmonių aplinką, galėtume iš esmės perprogramuoti jų genetinę informaciją, kuri vėliau juos paveiktų teigiamai arba neigiamai”.
Gydytojas M. Szyfas taip pat sako, kad viskas, kas sukelia ilgalaikius cheminių medžiagų pokyčius smegenyse, gali pakeisti žmogaus genetinę informaciją. Ankstesni tyrimai parodė, kad prastai maitinami kūdikiai vėliau gali turėti mitybos sutrikimų ir būti linkę į nutukimą.
Tyrimai su žiurkėmis patvirtina spėjimus, kad ankstyvos vaikystės potyriai turi įtakos genams. Rossalind John iš Cardiffo universiteto sako, kad motina, auginanti jauniklius pavojingoje aplinkoje, skiria mažiau dėmesio jų priežiūrai, todėl jaunikliai tampa labai baikštūs ir ateityje būna labiau pažeidžiami.
