Mirtingumo rizika išaugdavo iki 15 proc. tiems šešerius metus trukusios studijos dalyviams, kurie miegodavo arba daugiau negu aštuonias valandas, arba mažiau negu keturias su puse.
„Penkias, šešias ar septynias valandas miegantys žmonės neturėtų nerimauti. Nėra jokių įrodymų, kad žmonėms reikia miegoti aštuonias valandas. Vienintelis tokio tikėjimo pagrindas yra močiučių kalbos”, – pareiškė tyrimo vadovas ir psichiatrijos profesorius Danielis Kripkė.
Anot jo, tyrimas parodė, kad ilgas miegas yra vienas iš rizikos susirgti vėžiu, įvairiomis širdies ligomis ir patirti insultą veiksnių. Kita vertus, kol kas dar anksti miegą gretinti su kitais žinomais rizikos veiksniais – pavyzdžiui, rūkymu ir alkoholiu.
„Nėra jokių įrodymų, kad aštuonios valandos miego yra geriau sveikatai arba ilgaamžiškumui negu šešios ar septynios. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad ilgiau miegantys yra turtingi ar labiau mėgaujasi gyvenimu”.
San Diege įsikūrusio Kalifornijos universiteto mokslininkai taip pat nenustatė ryšio tarp padidėjusios mirties rizikos ir nemigos. Ilgiausiai, šiais duomenimis, išgyvena septynias valandas miegantys žmonės, o miegantys mažiau negu penkias valandas gyvena ilgiau negu miegantys aštuonias ir daugiau.
Tyrimo vadovo tvirtinimu, lepinimasis lovoje yra tolygus persivalgymui. „Visi žino, kad persivalgymas kenkia sveikatai. Jei žmonės valgytų šiek tiek mažiau negu nori, gyventų ilgiau, – dėstė D.Kripkė.
Nacionalinio miego fondo prezidentas Džeimsas Volšas pažymėjo, kad visi ligi šiol sukaupti duomenys verčia manyti, kad vidutiniam suaugusiam žmogui reikia miegoti 7,5-8,5 valandos, jei dieną nori būti budrus ir energingas.
