Gaminti dirbtines sausgysles mokslininkai mokysis iš vorų. Pasak tyrinėtojų, dėl savo nepaprasto tamprumo, lankstumo ir itin mažo svorio voratinklis gali tapti idealia medžiaga transplantologijos srityje.
Be to, voratinklis nesukelia žmogaus organizmui atmetimo reakcijos.
„Voratinklis yra plonesnis už ląstelę, bet gali išlaikyti voro svorį. Jeigu iš voratinklio būtų sukurtas tinklas, juo būtų galima pagauti keleivinį lainerį”, – pareiškė vienas iš projekto vadovų, Europos Komisijos alternatyvių metodų vertinimo centro vadovas Tomas Hartungas.
Jo žodžiais, tokia medžiaga ypač reikalinga ortopedams, atkuriantiems žmogaus sausgyslių vientisumą.
Projekto koordinatorius, profesorius Vilhelmas Engstremas iš Upsalos (Švedija) universiteto patologijos anatomijos katedros pirmasis stebėjo, kokia yra voratinklio atmetimo reakcija žmogaus organizme.
„Šios ilgaamžės medžiagos naudojimo potencialas – didžiulis”, – pažymėjo mokslininkas, įvertinęs ir voratinklio patogumą lyginant su chirurgijoje įprastomis medžiagomis.
Šiuo metu mokslininkai bando sukurti dvi strategijas, pagal kurias bus gaminamas reikalingas kiekis voratinklio. Šia problema užsiima 11 komandų 6 pasaulio šalyse. Projektas sulaukė ir Europos Komisijos finansinės paramos – 6,5 mln. eurų.
