Nuo raupų pandemijų pasaulyje anksčiau mirdavo milijonai. Vėliau, išradus skiepus, ši liga buvo paskelbta įveikta, o dabar vėl pasirodė nuogąstavimų, kad raupus žmonėms galėtų sugrąžinti bioteroristai, jei į jų rankas patektų raupus sukeliantis virusas.
Praėjus ketvirčiui amžiaus nuo paskutinio raupų atvejo, Sibiro gilumoje esančiame ir itin saugojamame institute „Vektor” tebetiriama 120 raupus sukeliančio viruso atmainų.
Už saugumą ir viruso atsargas atsako instituto „Vektor” generalinio direktoriaus pavaduotojas Sergejus Netiosovas.
„Mes prižiūrime labai pavojingus virusus, mėginame rasti naujų būdų jiems įveikti. Morališkai tai teisinga, institute didžiuojamasi tokiu darbu”, – sakė jis saugumo konferencijoje Berlyne.
Vien XX amžiuje raupai nusinešė apie 300 milijonų gyvybių. Šios ligos požymiai: pūslės, šašai odoje ir karščiavimas. Liga buvo įveikta 1980 metais masišku, kelis dešimtmečius trukusiu skiepijimu.
Jeigu dabar sugrįžtų raupai, mirtingumas būtų dar didesnis, nes nuo raupų nebeskiepijama, mat ši procedūra sukelia nepageidaujamų šalutinių padarinių.
Pasaulyje šiuo metu tėra tik dvi oficialios raupų virusų saugyklos: Novosibirsko institute „Vektor” ir JAV ligų kontrolės centre Atlantoje.
S. Netiosovo nuomone, šių atsargų negalima naikinti, jos reikalingos tyrimams, viruso kilmės ir genetinės sandaros nustatymui, gydymo metodų paieškai. Mat ligi šiol efektyvaus gydymo būdo nuo raupų nėra sukurta.
S. Netiosovas sako, kad kai genetinė inžinerija sugebės laboratorijose kurti naujas raupų sukėlėjo atmainas, nebeliks jokios prasmės net kalbėti apie turimų atsargų naikinimą.
Rusų mokslininkas vis dėlto nemano, kad raupų užkratu galėtų pasinaudoti teroristai. Anot jo, viruso auginimo ir platinimo technologija yra sudėtinga. „Lengviau pavogti pavojingą virusą negu jį pasigaminti. Gerai įrengtą laboratoriją ilgesnį laiką būtų sunku nuslėpti”, – tvirtina jis.
Vakarų analitikai dažnokai užsimena, kad iš buvusios Sovietų Sąjungos mokslo centrų pavojingas paslaptis lengvai galima nusipirkti ar pavogti, nes centruose dirba aukštos kvalifikacijos bet menkai apmokami specialistai.
S. Netiosovas pabrėžė, kad institute „Vektor” bendradarbiai uždirba vidutiniškai po 200-300 dolerių per mėnesį – tai net kelis kartus daugiau už bendrą algos vidurkį Rusijoje.
Jis tvirtina, kad saugumas institute užtikrintas; jame dirbama ne tik su raupų, bet ir SŪRS, Ebolos, Marburgo ir kitais pavojingais virusais.
Nors raupai laikomi pavojingesniais už juodligę – juodligės žmogus žmogui neperduoda, o raupų virusas yra labai užkrečiamas, – S. Netiosovas sako, kad tvirtinimai apie sukurtas itin mirtinas viruso atmainas yra „pasakos”. Jis taip pat nemano, kad Šiaurės Korėja turėtų raupų užkrato biologinio ginklo pavidalu.
