Žmones tapti donorais siūloma skatinti pagarba ir lengvatomis, o ne pinigais ir prievarta. Kraujo donorystė turi būti neatlygintina, o donorais galima tapti tik laisva valia. Tokiais principais, norint pasiekti, kad perpylimui duodamas kraujas būtų saugus, siūlo vadovautis Tarptautinės kraujo donorų federacijos prezidentas Niels Mikkelsen.
Savo mintis svečias išdėstė savaitgalį Klaipėdoje miesto ir šalies politikams, religinėms bendruomenėms ir kitiems asmenims skirtoje konferencijoje „Neatlygintinos kraujo donorystės svarba”, kurią suorganizavo Vakarų Lietuvos kraujo donorų asociacija.
Gėdisi imti pinigus
Lietuvoje neatlygintinų donorų vis daugėja. Vien Klaipėdoje 2005 metais neatlygintinai kraujo davė 2729, pernai – 4486 donorai. Tikėtina, kad šiemet šis skaičius dar labiau didės. Šiemet per pusantro mėnesio kraujo neatlygintinai davė apie 490 klaipėdiečių.
Aštuoniolika žmonių Lietuvoje turi donorystės žymūnų pažymėjimus, rodančius, kad neatlygintinai kraujo davė 20 ir daugiau kartų. Du asmenys, davę neatlygintinai kraujo per 30 kartų, pripažinti nusipelniusiais donorais ir pretenduoja į valstybinę pensiją, skiriamą po 40 nemokamų donacijų.
Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo direktorius Bronius Pliuškys pastebėjo, kad pastaruoju metu netgi tie, kurie anksčiau kraujo duodavo už pinigus, dabar vis dažniau atlygio atsisako.
Žmonės pradeda gėdintis už kraują imti pinigus. Tai džiugina, nes, anot Nacionalinio kraujo centro direktoriaus Vytenio Kalibatos, Lietuva užsibrėžusi tikslą, kad iki 2015 metų neatlygintinai duodamas kraujas sudarytų 98 proc. visų donacijų.
Netikęs įstatymas
Gali būti, kad Lietuvoje neatlygintinų donorų šiuo metu būtų ir daugiau, jei ne neapdairūs politikai, prieš dešimtmetį įstatymiškai įteisinę tik atlygintiną donorystę.
Tikėdamiesi atlygio kraujo neretai bandydavo duoti asocialūs asmenys, narkomanai ir prostitutės. Galbūt todėl visuomenėje iki šiol gaji nuostata, kad kraują duoda tik asocialai, siekiantys pasipelnyti.
V.Kalibata sakė, kad būtina keisti visuomenės požiūrį, kad kraujo duoda tik asocialūs asmenys, o donorystė – gėdingas užsiėmimas.
Donorai gerbiami
Tarptautinės kraujo donorų federacijos prezidentas N. Mikelsenas sakė, kad kraują žmonės turi duoti laisva valia. Jis nepritarė tam, kad kai kuriose šalyse kaliniai, kariai ir kitų struktūrų atstovai verčiami duoti kraujo.
„Nemažai šalių propaguoja šeimyninę donaciją – ligoniams nedaro planinių operacijų tol, kol penki artimieji nepaaukoja kraujo. Tačiau ne visi gali tapti donorais, todėl šeimos nariai ieško žmonių, kurie galėtų duoti kraujo vietoj jų ir už tai sumoka. Tai jau prieštarauja neatlygintinos donorystės principui. Nesavanoriškai paaukotas kraujas nėra toks saugus, kaip duotas laisva valia”, – aiškino prezidentas.
N. Mikelsenas nemano, kad nustojus mokėti pinigus už kraują donorų sumažės.
„Mano šalyje, Danijoje, įteisinta nemokama donorystė, todėl donorai yra gerbiami ir apsirūpinimas krauju yra didesnis. Kitaip yra Švedijoje, kur už kraujo davimą mokama ir todėl donorams visuomenė nejaučia pagarbos”, – teigė N. Mikeslenas.
Parduoti negalima
Tarptautinės kraujo donorų asociacijos prezidentas sakė, kad jeigu Lietuvai pavyks įstatymiškai įteisinti vien neatlygintiną donorystę, tai rodys aukštą šalies išsivystymo lygį.
Tyrimai rodo, kad daugiausia kraujo surenkama išsivysčiusiose šalyse, kur donorystė – neatlygintina. Pavyzdžiui, Danijoje kraujo per metus surenkama 100 kartų daugiau negu Bangladeše.
Be to, neatlygintinai duodamas kraujas yra kur kas saugesnis. Danijoje 2006 m. ištyrus 365 žmonių neatlygintinai duotą kraują tik pas vieną aptiktas ŽIV.
Neatlygintina donorystė propaguojama visose senosiose Europos Sąjungos narėse, išskyrus Švediją ir Austriją, kurios tik pradeda laikytis šio principo. Jį žadama įteisinti ES direktyvomis, nes mokamai duodamas kraujas prieštarauja Nicos sutarčiai, pagal kurią žmogaus kūnas negali būti komercijos eksploatacijos objektu.
Gėjų kraujui – ne
Neretai kraujo nori duoti ir homoseksualūs asmenys, tarp kurių sparčiau plinta ŽIV.
N. Mikelseno nuomone, siekiant apsaugoti tuos, kuriems kraujas bus perpiltas, kraujo centrai turėtų atsisakyti tokių donorų.
„Nors Lietuvos įstatymai pasisako prieš diskriminaciją, bet homoseksualiems žmonėms reikia paaiškinti, pateikiant įrodymus, kodėl jų kraujas nesaugus ir netinkamas”, – sakė prezidentas.
Po Mišių duoda kraujo
N. Mikelsenas pastebėjo, kad neretai kraujo žmonės neduoda, nes jų darbo laikas dubliuojasi su kraujo centrų. Todėl prezidentas siūlė kraujo centrams bent kartą per savaitę dirbti dirbantiems donorams patogiu laiku. Pavyzdžiui, Danijoje kartą per savaitę kraujo centrai veikia po darbo valandų.
Labiausiai prezidentą sužavėjo Portugalijos pavyzdys, kur kraujo žmonės duoda sekmadieniais – po to, kai bažnyčioje išklauso Mišių.
