Tinginiavimas gali būti vertinamas kaip nuodėmė, bet kai kurie žinomiausi praeities žmonės mėgo padykinėti. Mėgo pasnausti Leonardo da Vinci, taip pat ir Albertas Einsteinas ir Winstonas Churchillis, rašo „The Economist”.
Iki šiol niekas dar nėra įrodęs ryšio tarp snūduriavimo ir ypatingų gebėjimų ar profesinės sėkmės, tačiau neseniai paskelbtas tyrimas rodo tiesioginį ryšį tarp vidurdienio siestų ir geros sveikatos būklės.
Atėnų medicinos mokyklos atstovo Andronikio Naskos ir Harvardo viešosios sveikatos mokyklos mokslininko Dimitrio Trichopoulo vadovaujama komanda ištyrė per 23 tūkst. graikų pacientų, nesirgusių širdies ligomis, vėžiu ar nepatyrusių infarkto, šešerių metų trukmės sveikatos istorijas. Jų paskelbta išvada – snustelėjimas vidurdienį gali išgelbėti jūsų gyvybę.
Tyrėjai išsiaiškino, kad siestą (30 minučių trukmės miegas vidurdienį) bent tris kartus per savaitę praktikavę suaugusieji 30 proc. rečiau miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų nei tokia pati grupė, nemiegojusi vidurdienį.
Šio miego naudą patyrė daugiau vyrų nei moterų. Sunku buvo nustatyti, ar moterims tai turi kažkiek reikšmės, nes per tirtą periodą tarp jų buvo pernelyg mažai mirčių. Sužinota, kad snustelėti naudingiau dirbantiems nei į pensiją išėjusiems asmenims.
Visi tiriamieji buvo graikų tautybės, todėl galima suabejoti siestų naudingumu žinant, kad sveikatos būklei teigiamos įtakos turi vaisių, daržovių ir žuvies turtinga Viduržemio dieta. Gydytojas D. Trichopoulosas sako „Ne”.
Jo ir kolegų atliktame tyrime buvo kreipiamas dėmesys į tokius veiksnius, kaip dieta, rūkymas ar sportavimas. Mokslininkai tikina, kad neilga vidurdieno siesta ir Viduržemio dieta yra puiki kombinacija norintiems gyventi sveikai.
Todėl tyrimo autoriai pataria rasti laiko tarp įtemptos dienos darbotvarkės ir trumpai snustelti. Šitaip pagerės savijauta ir gali sumažėti grėsmė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
