Vis dažniau gydytojai naudoja rentgeną diagnostikai arba medicininėms procedūroms. Bet dauguma jų nepakankamai gerai moka ir nesugeba tiksliai dozuoti švitinimo dydžio, skiriamo pacientams.
Kol kas ekspertai tvirtina, kad rentgenas duoda daugiau naudos nei komplikacijų. Yra pakankamai pavyzdžių, kas gali atsitikti neteisingai nustačius švitinimo dozę – tai sukelia kiaurymės (fistulės) susidarymą paciento odoje. Tokie pažeidimai stipriai sudarko kūną ir yra skausmingi. Stiprūs nudegimai ir nauji vėžio dariniai dėl rentgeno įrengimų naudojimo tapo medicininio aplaidumo ir nedėmesingumo pavyzdžiais.
Šių metų liepą Luji Vagneris, Teksaso valstijos universiteto Medicinos mokyklos radiacijos specialistas, planuoja paskelbti didžiausiuose medicinos žurnaluose stebėjimus apie savo 73 ligonius, kurie patyrė įvairius nudegimus dėl rentgeno spindulių poveikio. Daugiausia tai atsitiko dėl nemokšiškų kardiologų veiksmų atliekant angioplastiką. Prieš angioplastiką atliekamas fluoroskopinis ištyrimas, kai į paciento kraujagysles įkišami miniatiūriniai prietaisai – kateteriai, kuriuos galima vedžioti kraujagyslėmis ir per įtaisytą rentgeno spindulių daviklį stebėti įvairaus dydžio kraujagyslių, net širdies, būklę. Vaizdas stebimas ekrane.
Šios procedūros trunka net keletą valandų. Pacientui atsiranda skirtingų nudegimų. Be kardiologų dar ir gastroenterologai, chirurgai ir kiti medicinos specialistai vis dažniau naudoja fluoroskopinius tyrimų metodus.
