Studentai lengviau atsikvėpė pasibaigus žiemos egzaminų sesijai, abiturientai jau apsisprendė, kokius egzaminus laikys baigdami vidurinę mokyklą. Vis dėlto didžioji jų dalis niekaip nepabėga nuo minties, kaip išlaikyti egzaminus? Į braškančias nuo informacijos pertekliaus galvas reikia sukišti tiek daug įvairiausių žinių, kad nuo įtampos ir streso viską galima pamiršti! Daugybę patarimų, kaip efektyviai mokytis ir nepamiršti svarbių dalykų, gali duoti Dominicas O‘Brienas knygoje „Kaip išlaikyti egzaminus”.
Greitasis skaitymas
Didžiąją dalį reikalingos informacijos reikia skaityti iš knygų, interneto, vadovėlių. Tam sugaištama daug laiko, o kartais atrodo, kad vos baigę skaityti pastraipą jau nebepamename pirmųjų žodžių. Tokiu atveju skaityti reikėtų taikant greitojo skaitymo metodą.
D. O‘Brienas savo knygoje teigia, kad teoriškai žmogus turėtų perskaityti apie 1500 žodžių per sekundę, arba 89 tūkst. žodžių per minutę. Ir ne tik perskaityti, bet ir suvokti, apie ką tekstas. Tuo tarpu iki šiol vidutinis žmogaus skaitymo greitis – 200 žodžių per minutę.
Tokio didelio atotrūkio tarp teorijos ir praktikos kaltininkas gali būti fonetinis skaitymas. Pasak rašytojo, tapusio aštuonis kartus pasaulio atminties čempionu, mokykloje mokydamiesi garsiai perskaityti pamatytus žodžius mes taip įprantame, kad nejučia imame „ištarti” net tuos žodžius, kuriuos skaitome mintyse. Šiai „ligai” išgydyti jis siūlo kelis receptus.
Pasak D. O‘Brieno, pradedant skaityti nereikia nusiteikti, kad tekstas bus skaitomas kelis kartus. Toks nusiteikimas tarsi leidžia smegenims atsipalaiduoti bei nesusikaupti. Anot pasaulio atminties čempiono, jei nesupratote žodžio ar frazės, neverta sustoti ir pradėti skaityti iš naujo. Svarbiausia išmokti išlaikyti tolygų akių judėjimą – taip suvokimas pagerės.
Kai kurie įpranta skaityti vedžiodami skaitomas eilutes pirštu – taip sumažėja galimybė pamesti iš akių skaitomą teksto vietą. Tačiau didžioji dalis žmonių į tokius įpročius žiūri neigiamai ir mano, jog tai ne tik neelegantiška, bet ir daro neigiamą įtaką pažangai. Tuo tarpu, anot D. O‘Brieno, taip ne tik patogiau skaityti, bet ir skaitoma greičiau. Svarbiausia išmokti vesti pirštą teksto eilute be jokių pertrūkių ar stabtelėjimų.
Svarbiausia, kaip teigia knygos „Kaip išlaikyti egzaminus” autorius, skaitant pirmąją teksto eilutę būti pasiruošus antrajai, slapta peržvelgiant jos žodžius.
Užrašinėjimas ir minčių žymėjimas
Norėdami prisiminti tai, ką pasakojo dėstytojas ar mokytojas, konspektuojamės. Kai kurie užsirašo kiekvieną kalbėtojo žodį, dar kiti – tik raktinius žodžius. Ir tikriausiai kiekvienam yra tekę susidurti su tokia situacija, kai berašant pamirštama, kas buvo pasakyta, nebesuprantama, apie ką kalbama. D. O‘Brienas išvardija septynias priežastis, dėl ko kartais po paskaitų ar pamokų nebeprisimenama nė žodžio:
1. Paskaita buvo skaitoma vangiu ir monotonišku balsu.
2. Jūsų visiškai nesudomino tema.
3. Jums nepatiko dėstytojas.
4. Jums labai patiko dėstytojas.
5. Kankinotės dėl miego trūkumo.
6. Tema buvo pernelyg sudėtinga arba buvo per daug informacijos.
7. Stresas.
Anot D. O‘Brieno, geriausia medžiagą užsirašyti ne gaudant kiekvieną žodį, bet sudarinėjant minčių žemėlapius. Tai toks užsirašinėjimo būdas, kai tema tampa centrine idėja, iš idėjos išsišakoja pagrindinės temos šakos, kurios yra unikalios savo aiškiu ir konkrečiu pavadinimu. Rašytojas lygina minčių žemėlapį su giminės medžiu.
Už paprastus užrašus toks žemėlapis pranašesnis tuo, kad neapriboja ir nesukausto konspektuojančio žmogaus. Užrašinėdami informaciją įprastu būdu esame prikaustyti prie sakinio – negalime nuo jo išsivaduoti, kol nepabaigsime užrašyti minties. Minčių žemėlapis yra nevaržomas bei leidžia mintims pasklisti neapsiribojant viena kryptimi ar lygmeniu.
„Minčių žemėlapis žavus tuo, kad jį sudarinėjant galima nevaržyti vaizduotės. Kuo vaizduotė bus laisvesnė, tuo geriau. Staigių beprotiškų idėjų, veržte besiveržiančių ištrūkti, nebūtina dėlioti į tvarkingą eilutę. Jas galima pasižymėti, vos tik jos šauna į galvą”, – knygoje „Kaip išlaikyti egzaminus” teigia D. O‘Brienas.
Atminties tobulinimas
Atminties, kaip intelekto, sportas sparčiai vystosi nuo to laiko, kai garsiame Londono klube „Athenaeum” 1991 m. įvyko pirmasis Pasaulio atminties rekordų čempionatas. Iš tiesų atmintis daugialypė ir ją būtina reguliariai treniruoti. Tuo tarpu D. O‘Brienas teigia, kad efektyviausiai atmintis išnaudojama tuomet, kai panaudojama vaizduotė ir kuriamos asociacijos.
Jums reikia prisiminti dvidešimties žodžių sąrašą, tačiau žodžiai šiame sąraše niekaip vienas su kitu nesusiję. Būtent čia praverčia vaizduotė. D. O‘Brienas siūlo tokiuose sąrašuose esančius žodžius sujungti į keistą istoriją. Pavyzdžiui, pirmieji keturi sąrašo žodžiai yra „deimantas”, „smegenys”, „plaukų šepetys”, „gaisras”. Rašytojas šiuos žodžius sujungė į labai keistą istoriją: „Dideliu smailiu deimantu skrodžiate smegenis ir jose atrandate įstrigusį plaukų šepetį. Apžiūrėję šepetį pastebite, kad kai kurie jo šeriai apsvilę, greičiausiai, dėl gaisro…”
Svarbiausia, kad susikurti žodžių vaizdiniai nebūtų nuobodūs arba neaiškūs. Taip pat – jūs apskritai turite sugebėti įsivaizduoti žodį.
Dar vienas būdas atsiminti reikalingą informaciją vadinamas „kelionės” metodu. Šį atminties lavinimo būdą daugiau nei prieš 2 tūkst. metų atrado graikai, norėdami lavinti atmintį.
Pirmiausia norėdami kažką įsiminti turėsite susigalvoti realų, geriausia dar ir logiškai pagrįstą, maršrutą iki kokios nors vietos, pavyzdžiui, nuo savo namų iki mokyklos ar universiteto. Suskirstykite kelionę į dvylika etapų. Kiekvienas etapas turi baigtis įsimintinu orientyru, pavyzdžiui, paminklu, paštu, bažnyčia ir t. t.
Tuomet mintimis keliaukite pasirinktu maršrutu ir įsivaizduokite daiktus iš sąrašo. Pavyzdžiui, paminklo viršuje padėtas didelis deimantas, bažnyčioje parduoda plaukų šepečius, pašte kilo gaisras… Kuo keistesni vaizdiniai kils įsivaizduojamoje kelionėje, tuo geriau juos įsiminsit.
Siedami šiuos atminties lavinimo būdus, kurdami minčių žemėlapius, mokydamiesi skaityti netardami žodžių mintyse sugebėsite atsiminti daugiau. Ir, žinoma, išlaikyti egzaminus.
