Nauji mados vėjai į mūsų daržus atnešė moliūgo sėklų. Pirmiausia tai karotino šaltinis, turi daug skaidulinių medžiagų, daug „mėsos” ir labai skanių sėklyčių.
Šioje labai vertingoje daržovėje yra daug vandens, angliavandenių, vitaminų. Daugiausia moliūge randama vitamino C, reikalingo imuninei sistemai stiprinti, dėmesiui sutelkti ir gerai nuotaikai palaikyti.
Vitaminas B1, randamas moliūguose, saugo nervų sistemą, o B2 ir B6 dalyvauja baltymų sintezėje.
Taip pat yra folinės rūgšties, būtinos kraujodarai, bei ypač daug karotino, kuris organizme virsta vitaminu A ir atlieka „jauninimo darbus” – tausoja akis, odą, kaulus, gina organizmą nuo laisvųjų radikalų, virusų ir bakterijų. Be to, šioje daržovėje gausu ir mineralinių medžiagų.
Moliūgai užaugina labai daug vertingų sėklų. Jas galima valgyti sausas arba paskrudintas. Sėklose yra apie 36-55 procentus aliejaus, fitosterinų, dervinių ir baltyminių medžiagų, lecitino. Jose yra ir kirmėles varančių medžiagų, kurių cheminė sudėtis labai sudėtinga ir ne iki galo ištirta.
Moliūgų sėklų aliejuje randama riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K, jų veikimas (jaunina, suteikia energijos, greitina medžiagų pasisavinimą ir skatina lytinį aktyvumą) yra pagrįstas moksliniais tyrimais.
Moliūgai turi daug vaistinių ir gydomųjų savybių. Juos patariama vartoti kenčiantiesiems nuo aterosklerozės, besiskundžiantiesiems skrandžio, žarnyno, kepenų, inkstų ir tulžies pūslės ligomis, cukralige.
Pektinai, esantys moliūguose, gerina maisto pasisavinimą, pašalina iš kūno kenksmingas medžiagas, todėl rekomenduojami turintiesiems viršsvorį. Nuo nemigos liaudies medicina pataria pasigaminti moliūgo nuoviro su medumi.
Žinoma, kad moliūgų sėklos itin padeda kovojant su apvaliosiomis ir plokščiosiomis kirmėlėmis. Kadangi sėklos netoksiškos, galima vartoti didelius jų kiekius. Be to, jos yra skanios ir jas noriai valgo vaikai.
