Lietuvoje daugėja žmonių, nukentėjusių nuo gyvačių.
Praėjusią savaitę į namus iš Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyrius buvo išleisti du žmonės, gydyti nuo gyvačių įkandimo. Moteris vaikštinėjo miške ir nepastebėjo, kaip užmynė šliužą. Vyriškis dirbo sode ir tik pajutęs stiprų kojos skausmą, suprato, kas nutiko.
Gegužės pradžioje į Šiaulių ligoninę pateko 45 metų angies sugeltas vyras. Gyvatė įkirto, kai vyriškis mėgino ją pagauti ir įgrūsti į svaigalų butelį. Pasak vyro, taip jis ketino pasigaminti vaistų skaudamiems sąnariams trinti.
Prieš kelias dienas į Radviliškio ligoninę buvo atvežtas penkiasdešimtmetis, kuriam gyvatė įkirto Radviliškio apylinkių durpyne. Žmogus pasakojo, kad gyvatė jam įkando, kai jis miške remontavo sugedusią darbo mašiną. Ištiesęs ranką paimti ant žemės nukritusio įrankio vyras pajuto skausmą, po kelių akimirkų ranka nutirpo. Nors vyriškio būklė nebuvo labai sunki, apsidrausdami medikai jį laikė reanimacijos skyriuje.
Per kelias pastarąsias savaites Šiaulių ligoninėje buvo gydyti jau trys vyrai, nukentėję nuo gyvačių.
Lietuvoje nėra užfiksuota atvejų, kad žmogus būtų miręs nuo gyvatės įkandimo. Tačiau neretai nuodai sukelia įvairių komplikacijų, gali sutrikti širdies ir inkstų veikla. Be to, įgelta vieta patinsta, ją labai skauda. Gyvačių nuodai ypač pavojingi vaikams ir pagyvenusiems asmenims.
Pasak Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėjos Ramunės Rutkauskaitės, atšilus orams gyvatės ypač suaktyvėjo. Vis dėlto gyvatės nuodų stiprumas priklauso ne nuo metų sezono, o nuo to, kada pastarąjį kartą ji kažkam įgėlė ir kiek turėjo laiko naujiems nuodams sukaupti.
Anot R. Rutkauskaitės, statistiškai daugiausia gyvatės įgėlimų fiksuojama Dzūkijoje.
Todėl šio krašto ligoninės daugiau nei kitos sukaupė gyvačių nuodus veikiančios vakcinos. Ji labai efektyvi suleidus per pirmąsias aštuonias valandas po įkandimo. Viena dozė šiuo metu ligoninėse dažniausiai naudojamo kroatiško serumo kainuoja 80 litų. Jos pakanka visam gydymo kursui.
Pasaulyje priskaičiuojama apie 2500 rūšių gyvačių. Įgėlus gyvatei, nuodai žmogaus organizmą veikia dvejopai: vieni sukelia nervų ir širdies paralyžių, kiti – kraujo krešėjimo pakitimų.
Lietuvos miškuose gyvenančių angių, vienintelių pavojingų gyvačių, nuodai sukelia kraujo pakitimų.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje gyvatės įgelia pusei milijono žmonių, iš jų 30–40 tūkst. miršta. Lietuvoje per metus nuo gyvačių nukenčia 65–70 asmenų.
Pasak Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjo Raimundo Purvanecko, negalima įgeltos galūnės veržti raiščiu, diržu ar skarele. Jei sveiki dantys ir burnos ertmė, galima mėginti iš žaizdos išsiurbti nuodus. Aprištą įgeltą galūnę rekomenduojama apdėti ledu. Vis dėlto geriausia nukentėjusįjį kuo skubiau vežti į artimiausią gydymo įstaigą.
Į mišką reikėtų eiti tik apsiavus gumine arba odine avalyne, apsirengus standžiais austinės medžiagos drabužiais.
