Atlikus keletą studijų, nustatyta, kad kūdikių maitinimas krūtimi turi nedidelę reikšmę jų svoriui ikimokykliniame amžiuje, tačiau maitinti krūtimi vaikai paauglystėje būna lieknesni.
Maitinimas krūtimi gali apsaugoti vyresnius kaip 9 m. vaikus nuo antsvorio. Tačiau kitoje studijoje buvo tirti mažesni vaikai ir paaiškėjo, kad netgi, jei buvo maitinti krūtimi, jie gali turėti problemų dėl antsvorio.
Vienoje studijoje buvo analizuojami duomenys apie 2685 vaikus nuo 3 iki 5 m. amžiaus, siekiant išsiaiškinti, ar maitinimą krūtimi galima sieti su mažesne rizika turėti antsvorį. Pagal ankstesnių tyrimų duomenis, buvo manoma, kad kuo ilgiau vaikas maitintas krūtimi, tuo mažesnė jam rizika nutukti. Tačiau minėtoje studijoje nerasta ryšio tarp laiko, kurį kūdikis buvo maitintas motinos pienu, ir nutukimo.
Tačiau akivaizdžiai nustatyta, kad jeigu kūdikio mama buvo nutukusi, jam kyla daug didesnė rizika taip pat nutukti. Vaikams tikimybė nutukti išaugdavo tris kartus, jei motina turėjo antsvorį, ir išaugdavo daugiau negu keturgubai, jei motina buvo nutukusi.
Turinčios antsvorio ir nutukusios motinos mažiau linkusios maitinti kūdikį krūtimi už lieknąsias.
„Nors kūdikių maitinimo krūtimi reikšmė apsaugant vaikus nuo nutukimo ir yra gana nedidelė, tačiau nutukimo epidemijos plitimas ir jo padariniai sveikatai bei padidėjusios sveikatos apsaugos išlaidos verčia ieškoti efektyvių priemonių”, – sako Williamas Dietzas iš Ligų kontrolės centro.
