Sodininkystės sezoną galima skelbti atidarytą. Tačiau, be mėgavimosi grynu oru ir bendravimo su gamta, mūsų sodininkai pasiryžę kovoti dėl derliaus tol, kol „sustingsta” strėnos, pradeda mirguliuoti akyse ar net ištinka širdies smūgis.
Gerai viskas, kas saikinga
Niekas kažkodėl nesusimąsto, kad žiemą atpratome judėti ir dabar net nuo nedidelių fizinių krūvių greitai nuvargstame ir imame dusti. Atvažiavę į sodą, mes ūkiškai nužvelgiame sklypą ir staiga užsibrėžiame tikrai stachanovietiškus tikslus: perkasti, sutvarkyti ir pastatyti. Po dviejų valandų mojavimo kastuvu į mus baisu žiūrėti: varva prakaitas, kamuoja dusulys, linkstančiomis kojomis ir drebančiomis rankomis einame atsigaivinti putojančiu alučiu ar išlenkti taurelę degtinės. Ir taip per daug apkrautai širdžiai bei kraujagyslėms smogiame dar vieną smūgį, kuris kai kam tampa „kontroliniu šūviu”.
Todėl kardiologai primena, kad darže reikia dirbti saikingai. Vos tik kur nors pradėjo dilgsėti, ūžti, suspaudė — viską meskite. Juk iš sodo jūs turbūt norėtumėte važiuoti namo, o ne į ligoninę.
Darbo sode taisyklės
* Optimaliausias darbo laikas sode (ypač pagyvenusiems žmonėms) — iki 10-11 valandos ryto, be to, kas 20-30 minučių reikia daryti pertraukas. Labai norint darbą galima pratęsti artėjant saulėlydžiui. Jeigu diena labai drėgna, dirbti reikia labai atsargiai, vis atkreipiant dėmesį į kraujospūdį, nes tie krūviai, kuriuos anksčiau lengvai pakeldavote, tokiomis sąlygomis gali sukelti netgi infarktą.
* Stenkitės ilgai nebūti palenkę galvą — kaskart palengva vis išsitieskite. Staigus sunkumų kilnojimas — taip pat rizikos faktorius, ypač hipertonikams (jų pas mus — nors tvenkinį tvenk, beje, pusė apie tai net nežino).
* Jeigu turite širdies problemų, tai darbo rekordų tegu siekia kas nors kitas. Ir neužsispirkite, kad būtinai norite kažką pabaigti, jeigu pajutote nemalonių pojūčių, tokių kaip ūžimas ausyse, sunkumas krūtinėje arba staigus silpnumas. Idealus variantas: prieš imdami į rankas kastuvą, pasitikrinkite pulsą ir pasimatuokite kraujospūdį. O kišenėje (ne namuose, o būtent kišenėje) turėkite vaistų. Žmonėms, sergantiems širdies ligomis, vieniems geriau išvis nebūti sode.
Kelintoje jūs klasėje?
Visi žmonės, kuriuos kamuoja širdies ir kraujagyslių ligos, skirstomi į keturias funkcines klases. Fiziniai krūviai skirstomi pagal tai, kuriai klasei jūs priklausote. Galite pasikonsultuoti su savo gydytoju ir tai sužinoti. O čia perskaitykite jų bendrąjį aprašą.
Pirmoji klasė. Tai žmonės, jau turintys širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, bet dar neturintys apribojimų, susijusių su liga. Jie nenuvargsta po įprasto buitinio aktyvumo, širdies tvinksniai nepadažnėja, nejunta širdies skausmo, nedūsta. Kitaip sakant, jiems galima daryti viską, bet atsargiai.
Antroji klasė. Paprastai „antrokai” jaučiasi gerai, bet po aktyvių fizinių veiksmų greitai nuvargsta, padažnėja širdies ritmas, dūsta, krūtinėje junta maudulį. Tokie ligoniai gali trumpai ir ne per daug intensyviai purenti žemę, kasti duobes ir lysves, sodinti medžius. Jie gali nešioti įvairius svorius iki 8-10 kg, su karučiu vežti — iki 15 kg. Sodinti ir laistyti augalus, taip pat rinkti derlių jie irgi pajėgūs.
Trečioji klasė. Ramybės būklės žmogaus savijauta prilygsta „trejetui”. Kiek pašmirinėjęs su šluota ar dulkių siurbliu, tuojau pat pavargsta ir stveriasi už krūtinės, nes pradeda skaudėti širdį… Tokiems ligoniams fizinis aktyvumas iš esmės ribojamas. Nepatartina nešioti sunkesnius nei 3 kg svorius, kasti žemę. Leidžiama atsargiai ir lėtai laistyti bei rinkti išaugusį derlių.
Ketvirtoji klasė. Tokie ligoniai širdies arba koronarinį nepakankamumą junta būdami net ramybės būklės. Bet koks fizinis aktyvumas sukelia ir sustiprina nemalonius pojūčius. Sode jiems galima tik ilsėtis!
