Tarptautinei tyrinėtojų grupei pavyko išskirti antikūnus, kurie gali žmogaus organizmą veiksmingai apsaugoti nuo paukščių gripo. Šis atradimas gali atverti kelią naujiems gydymo metodams, kurie galės papildyti vakcinas, jei žmonėms kiltų paukščių gripo epidemija. Mokslininkai tikisi, kad bandymai su žmonėmis duos teigiamų rezultatų.
Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Patys pavojingiausi yra paukščių gripo labai patogeniški H5 ir H7 viruso potipiai. Šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia H5N1 paukščių gripo virusas. Paprastai, migruojantys laukiniai vandens paukščiai yra natūralūs paukščių gripo mažai patogeniško viruso nešiotojai ir retai kada patys serga. Naminiai paukščiai yra ypač jautrūs paukščių gripo virusui. Žmonės gali užsikrėsti tiesiogiai kontaktuodami su gyvais sergančiais paukščiais. Virusas išlieka ir užsikrėtusių paukščių išmatose, užkrėstame vandenyje, taip pat gali būti įkvėptas su dulkėmis. Įrodymų, kad žmogus nuo žmogaus gali užsikrėsti paukščių gripu, kol kas nėra.
Turimais duomenimis nuo 2003 m. iki šiandienos mirtinas paukščių gripo viruso potipis H5N1 visame pasaulyje nusinešė daugiau kaip 180 žmonių gyvybes. Kai kurios šalys jau apsirūpino gausiomis vakcinos nuo paukščių gripo atsargomis, nors niekas nežino, kiek jos bus veiksmingos, jei staiga kiltų ši pavojinga epidemija.
Reikalas tas, kad kol kas neaišku, kokia būtent paukščių gripo viruso atmaina gali taip mutuoti, kad būtų įmanoma žmogui užsikrėsti nuo kito žmogaus.
Tačiau mokslininkų grupė, vienu metu dirbanti Šveicarijoje (Biomedicinos tyrimų institute), Vietname ir JAV, paskelbė, kad jai pasisekė išskirti antikūnus, kurie gali veiksmingai apsaugoti nuo kelių pavojingų paukščių gripo potipių.
Antikūnus žmogaus imuninė sistema naudoja saugodamasi nuo virusų bei bakterijų antpuolio ir juos neutralizuoja. Šiuo atveju mokslininkai antikūnus išskyrė iš tų žmonių organizmo, kurie Vietname susirgo paukščių gripu, bet pasveiko.
Anot Biomedicinos tyrimų instituto (Šveicarija) profesoriaus Antonio Lanzavecchia, šių preparatų veiksmingumas jau įrodytas laboratorijos sąlygomis – vakcina patikimai saugojo peles nuo pavojingojo viruso. Profesorius neabejoja, kad vakciną bus galima naudoti ir žmonėms.
„Galima sakyti, kad mes pasinaudojome užsikrėtusio šia infekcija ir pasveikusio žmogaus imuninės sistemos reakcijomis. Būtent šių reakcijų rezultatas – antikūnai, gebantys neutralizuoti virusą, – aiškino prof. A. Lanzavecchia. – Naudodamiesi šiuo metodu galime išskirti ląsteles, kurios gamina minėtus antigenus. Vadinasi, dabar juos galime gaminti laboratorijos sąlygomis. Neabejoju, kad ilgainiui šie antigenai bus gaminami labai dideliais kiekiais ir naudojami žmonėms gydyti”.
Šie antikūnai gelbėtojai gali būti naudojami profilaktikos tikslais, stengiantis apsaugoti žmones, kurie epidemijos metu būtų kovojančiųjų su virusu avangarde, pavyzdžiui, gydytojus ir medicinos seseris. Negana to, tyrimai rodo, kad šiuos antikūnus bus galima naudoti ir kaip priešnuodį kitais atvejais, pavyzdžiui, gydant žmones, kurie paukščių gripo virusu užsikrėtė ne vėliau kaip prieš dvi dienas.
Mokslininkai tikisi, kad netrukus ši vakcina bus išbandyta žmonėms gydyti.
