Į konsultaciją atėjusi moteris braukė ašaras ir nedrąsiai, tyliu balsu, kalbėjo:
„Gyvenu su vyru jau 10 metų. Mano sūnui Vytui greit bus 10 metų, o dukrai Eglei—8-eri. Jie labai myli savo tėvelį, bet aš pati nesu laiminga. Kiekvieną dieną mes su vyru tampame vis svetimesni, vis labiau tolstame vienas nuo kito. Jam svarbiausia—darbas, draugai, jo tėvai ir seserys. Jis pastoviai gyvena savo tėvų rūpesčiais. Tai man nepatinka, o dar labiau—vargina. Noriu skirtis, bet bijau, kad po to vaikai manęs nekaltintų, jog iš jų atėmiau tėtį. Kasdien matau, kaip vaikai laukia sugrįžtančio tėvelio, kaip džiaugiasi kartu su juo. Žinau, kad vaikams svarbu turėti abu tėvus. Patarkite, ką man daryti: ar man ir toliau gyventi kartu su vyru tik dėl vaikų, nes man pačiai gyventi su juo labai sunku ir nepakeliama, aš jaučiuosi nelaiminga, vis dažniau mintyse mąstau apie skyrybas, bet neišdrįstu ‘’nutraukti’’to užburto šeimos rato. Kaip man elgtis, kad mažiau būtų traumuojami vaikai?’’
Siūlyčiau neskubėti daryti galutinio sprendimo. Pirmiausia pabandykite gerai susivokti situacijoje, kuri susidarė prieš jūsų pačios valią.
Ar tikrai nebegalite gyventi su savo vyru? Kaip jūsų santykiai pasikeitė, gimus 1-am, 2-am vaikui?
Paklauskite savęs, ar dar mylite savo vyrą. Ar galite tikėtis, kad jis pasikeis jums norima linkme? Džiugu, kad jūs apibūdinate savo vyrą, kaip labai rūpestingą tėtį, kad jis labai myli vaikus ( be to, vaikai taip pat jį labai myli ).
Manau, kad niekas jums negalės duoti ‘’gatavo šeimos santykių sutvarkymo recepto’’—skirtis ar ne. Čia tik jūs pati galite priimti galutinį sprendimą, bet svarbiausia nepaskubėti; tik suvokę savo tikruosius jausmus, galite nuspręsti. Reikėtų žinoti, kad vaikams yra blogai ir ‘’šaltas’’ psichoemocinis karas šeimoje, ir tėvų skyrybos. Todėl reikėtų pagalvoti, kodėl jūs ištekėjote už šito žmogaus, kuo jis jums buvo brangus, kokie vedybinio gyvenimo metai buvo patys laimingiausi… Tikiuosi, kad po viso to, jūs atrasite patį tinkamiausią šiuo metu sprendimą jūsų minėtai situacijai—ieškoti kompromiso, keisti tarpusavio santykius….
Aš noriu mylėti tave
Nesisavindama (s),
Suprasti tave
Neteisdama (s),
Būti su tavimi
Neįsibraudama (s),
Kviesti tave
Nereikalaudama (s ),
Palikti tave
Nesijausdama (s) kalta (s),
Kritikuoti tave
Nepriekaištaudama (s),
Padėti tau
Neįžeisdama (s),
Jeigu aš galiu tikėtis
Iš tavęs to paties,
Tuomet mes tikrai galime
Susitikti
Ir praturtinti vienas kitą.
