Eurovaistinė

Kaip ištverti ilgai lauktą karštį

Orai Lietuvoje dažnai pateikia staigmenų, ir mūsų tai jau nestebina. Nenustebome ir šiemet dar per pačius šalčius išgirdę, kad mūsų laukia karšta vasara. Žinoma, apsidžiaugėme sulaukę šilumos, tačiau netrukus supratome, jog, norint tokiu oru išsaugoti sveikatą, reikia įdėti pastangų. Tad kaip ištverti karščius?

Nelaukite, kol ims troškinti

Per karščius vargina troškulys, organizmas prakaituoja ir netenka daug skysčių — iki dviejų litrų per dieną. Tad juos būtina kompensuoti. Specialistai rekomenduoja gerti dažnai ir nedidelėmis porcijomis, nelaukti, kol ims troškinti ir vienu mauku išgerti visą skysčių dienos normą. Per daug gerti taip pat nerekomenduojama, nes apkraunami inkstai ir širdies kraujagyslių sistema, kuri per karštį ir taip patiria didžiulį krūvį. O jeigu nenorite rudenio pasitikti priaugę svorio, kontroliuokite, ką geriate. Gazuoti gėrimai dažnai vadinami „skystais ledinukais”, nes juose labai daug cukraus ir nemažai kalorijų. Geriau rinkitės mineralinį vandenį, žaliąją arbatą arba nesaldų kompotą.

Nepiktnaudžiaukite maistu ir nebadaukite

Dietologai per karščius nepataria imtis naujų dietų. Pakanka tik pakoreguoti įprastą racioną atsižvelgiant į organizmo poreikius. Įsiklausykite į savo organizmo poreikius: kažin ar per karščius norisi daug sotaus, riebaus ir rūkyto maisto. Todėl paisykite sveikos mitybos reikalavimų: kuo daugiau valgykite šviežių vaisių ir daržovių, kurios malšina troškulį, ir mažiau sunkiai virškinamų riebalų. Užuot sukirtę kiaulienos muštinį su bulvėmis, suvalgykite šaltibarščių arba vištos krūtinėlės su salotomis — būsite ir sotūs, ir nejausite sunkumo skrandyje.

Tačiau per karščius visiškai atsisakyti maisto taip pat nereikėtų — verčiau valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau. Didesnę maisto porciją galite suvalgyti vėsesniu paros metu: per pietus reikėtų užvalgyti lengviau virškinamo maisto, o pusryčius ir vakarienę galima rinktis sotesnius.

Pasirūpinkite savo išvaizda

Išlikti žvaliam, kai oro temperatūra apie 30 laipsnių karščio, žinoma, nelengva. Tačiau reikia. Todėl daugiau dėmesio skirkite kasdienei kūno priežiūrai. Per karščius pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į odą. Ją reikia valyti du kartus per dieną: vakare nuvalyti makiažą ir dulkių likučius, kurie per karščius ypač aktyviai užkemša sudrėkusios odos poras, ir ryte, kad pašalintumėte „vidinius” teršalus, nes oda visą parą šalina šlakus ir toksinus.

Svarbu žinoti, jog vasarą odą reikia ne tik maitinti, bet ir drėkinti. Šiuo metų laiku būtina naudoti lengvesnius, kremus.

Pasirūpinkite sveikata

Karštu oru dažnai paūmėja chroniškos ligos, tad jeigu turite sveikatos problemų, visada su savimi nešiokitės vaistų. Beje, „žygio” vaistinėlę per karščius patartina turėti ir sveikiems žmonėms, nes dėl deguonies trūkumo dažnai įsiskausta galvą. Kęsti skausmo specialistai nepataria, verčiau skausmo priepuolį nuslopinti pačioje pradžioje. Todėl rankinėje būtinai reikėtų turėti veiksmingų analgetikų. Jie padės numalšinti bet kokius skausmus ir greitai sugrąžins žvalumą ir darbingumą.

Beje, per karščius moterims dažnai gali sutrikti menstruacijų ciklas, todėl rankinėje būtinai reikėtų nešiotis higieninių paketų, kurie apsaugos nuo staigmenų, kurias organizmui gali pateikti neįprastai karštas oras.

Neblogai būtų su savimi turėti ir pleistro, kuris padės bateliams ar basutėms nutrynus basas kojas. Vaistinėlėje būtinai turėkite aktyvintos anglies arba smektos, nes per karščius gali sutrikti skrandžio ir žarnyno veikla.

Tinkami drabužiai – gera savijauta

Malonu, kai per karščius galima pademonstruoti savo kūno privalumus. Tačiau daugelyje įmonių toli gražu ne visada leidžiama šia galimybe pasinaudoti. Gal tai ir gerai, nes daugelyje šiuolaikinių biurų įrengti kondicionieriai padidina peršalimų vasarą riziką. Todėl reikėtų apsirengti maksimaliai lengvai. Patartina vilkėti šviesių spalvų ir natūralaus pluošto drabužius, kuriuos galima paįvairinti lengvais šaliais, apsaugosiančiais nuo šalto kondicionieriaus oro.

Per karščius reikėtų ryžtingai atsisakyti sintetinių drabužių, net jeigu jie atrodo itin vasariški: jie vis tiek neapsaugos nuo karščio, be to, blogai sugers drėgmę ir apsunkins kvėpavimą.

Saulės nokautas

Karštą dieną mėgstantys užsibūti saulėje rizikuoja gauti saulės smūgį. Tačiau net ir jiems teks pasistengti: saulėje būti labai ilgai, negerti vandens arba, išgėrus alkoholio, užmigti paplūdimyje. Daug dažniau mus ištinka šilumos smūgis — jis gali užklupti mus beveik visur, kadangi ištinka dėl bendro organizmo perkaitimo, kai žmogus būna drėgname, karštame ir nejudančiame ore. O tokios sąlygos gali susidaryti ir lauke, ir transporte, ir bute, ir biure. Netgi saulės nereikia, užtenka vien to, kad yra karšta. Ypač nuo šilumos smūgio reikia saugoti kūdikius, pagyvenusius žmones, sergančiuosius širdies bei kraujagyslių ligomis.

Šilumos smūgio simptomai — troškulys, vangumas, pykinimas, galvos svaigimas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos skausmas, ūžimas ausyse, dusulys, pakilusi temperatūra. Sunkiais atvejais — nualpimas.

Jeigu jūs pajutote, kad atsiranda perkaitimo simptomų, užsidėkite ant galvos šaltą kompresą. Pagal galimybę prisėskite (o dar geriau prigulkite) pavėsyje, atsisekite marškinių apykaklę, atlaisvinkite kelnių diržą, sudrėkinkite atviras kūno vietas vandeniu ir pamasažuokite smilkinius. Gurkštelėkite kelis gurkšnius šalto, bet ne ledinio vandens.



TAIP PAT SKAITYKITE