Atšilus orams ir vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje, tenka ne tik mėgautis pavasario malonumais, bet ir aktyviai gintis nuo įvairių kraujasiurbių — uodų, mašalų, erkių…
Paklausta patarimo, kaip saugiai ir ramiai jaustis gamtoje, nepaisant ten aukų tykančios kraujasiurbių armijos, Vilniaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyr. gydytoja Biruta Zdanevičienė aiškino, jog visi kraujasiurbiai tyko ne specialiai mūsų. Natūralioje aplinkoje pasirodantys nešvarūs, prakaituoti kūnai (gyvūnų ir žmonių) vabzdžiams yra geriausias jaukas. Tad jeigu gamtoje išliksime švarūs ir neprakaituoti, būsime mažiau patrauklūs agresyviems vabzdžiams.
„Tačiau išbūti neprakaituotam, kai lauke 30 laipsnių karščio, labai sunku. Todėl reikėtų naudoti įvairias vabzdžius atbaidančias chemines priemones — purškalus, tepalus ir pan. Juos reikėtų naudoti vadovaujantis ant jų pakuočių esančiomis instrukcijomis. Paprastai cheminiai preparatai veiksmingi būna 3-4 valandas. Tačiau aktyvia veikla užsiimančiam žmogui jų veikimo trukmė gali būti trumpesnė”, — kalbėjo B.Zdanevičienė.
Nusistačiusiems prieš bet kokius cheminius preparatus, gydytoja patarė naudoti gvazdikėlių aliejų, kurio kvapo vabzdžiai taip pat netoleruoja. Išsitepus aliejumi atviras kūno vietas, nei uodai, nei mašalai, nei erkės jūsų nepuls tol, kol jaus gvazdikėlių kvapą. Be to, į jus besitaikančią įsisiurbti erkę lengviau pastebėsite, jeigu vilkėsite šviesios spalvos drabužiais.
Šiandien parduotuvėse galima įsigyti įvairiausių vabzdžius atbaidančių nemedicininių priemonių — aromatizuotų žvakių, smilkalų, elektrinių prietaisų ir pan. Kurie iš jų geriausiai tinka apsaugoti gyvenamąsias patalpas nuo nepageidaujamų vabzdžių atakų? „Geriausia kovos priemonė būtų gerai vėdinti patalpas, ant langų įtaisyti tinklelius ir pan. Dažnai žmonės sako: „Uždarykite langus, nes priskris uodų”. Iš tikrųjų vabzdžiai skrenda ne ten, kur mato šviesą, bet ten, kur jaučia juos viliojantį kvapą”, — patarė gydytoja parazitologė.
Jei sukandžiojo
Jei nuo kraujasiurbių apsisaugoti nepavyko ir ant jūsų kūno išryškėjo sukandimo žymės, pats paprasčiausias būdas tinimams, niežuliui ir skausmui malšinti yra sukąstas vietas nuplauti neutraliu muilu ir atšaldyti. Jį pirmiausiai reikėtų taikyti vaikams, kurie gali būti alergiški įvairiems cheminiams preparatams.
Vabzdžių gėlimams alergiški žmonės, važiuodami į gamtą, turėtų pasirūpinti antialergenų atsargomis.
Ir dar apie erkes. Jeigu pastebėjote į jus įsisiurbusią erkę, nepulkite jos niekuo tepti ir bet kaip traukti, nes taip galite tik dar labiau sau pakenkti.
„Įsisiurbusią erkę svarbu tinkamai ištraukti. Negalima jos niekuo tepti nei tos vietos dezinfekuoti. Erkė gali būti užsikrėtusi Laimo liga ar encefalitu, todėl prisisiurbusį parazitą spaudžiant ar jį tepant įvairiais preparatais, ligos sukėlėjas iš erkės žarnyno gali patekti į žmogaus organizmą ir jį apkrėsti. Normaliai užkratas žmogui nebus perduotas tol, kol erkė nepasimaitins. Erkei prisisiurbus, tai paprastai įvyksta po paros ar dviejų. Erkę reikia traukti kantriai ir atsargiai, paskui pažeistą vietą galima dezinfekuoti”, — patarimus dalijo gydytoja B.Zdanevičienė.
Gydytoja parazitologė taip pat nepataria ištrauktos erkės tirti ir aiškintis, ar ji nebuvo apsikrėtusi. „Tyrimas nieko neduoda, nes žmogus ne visada suserga netgi tada, jeigu jam įsisiurbė apsikrėtusi erkė. Iš tikrųjų suserga tik koks trečdalis tokių žmonių, o kita dalis į erkės perduotą užkratą nereaguoja, kadangi ligos sukėlėjus sunaikina mūsų imunitetas”, — aiškino medikė.
