Hemorojus šiais laikais – viena iš dažniausių ligų, ja serga net jauni žmonės. Deja, šiuo negalavimu skųstis nepriimta, apie jį ligoniai vengia pasakyti net artimiausiems žmonėms. Nors hemorojus ir nekelia pavojaus gyvybei, tačiau yra labai nemaloni ir skausminga liga.
Kokia tai liga?
Hemorojus – tai išangės ir tiesiosios žarnos kraujagyslių išsiplėtimas. Priklausomai nuo to, kur yra mazgai, hemorojus skirstomas į išorinį ir vidinį. Išoriniai hemorojaus mazgai matomi iš išorės ir yra išangės srityje. Jeigu šiuose mazguose sukreša kraujas, prasideda stiprūs skausmai, o kraujagyslei plyšus gali prasidėti kraujavimas. Dažniau susergama vidiniu hemorojumi. Vidiniai hemorojaus mazgai, priešingai negu išoriniai, nesukelia skausmo, tačiau jie dažnai sukelia deginimo, niežėjimo ir dūrimo jausmą išangės srityje. Šie simptomai sustiprėja tuštinantis. Dažna tuštinimosi pasekmė – įvairaus stiprumo kraujavimas.
Pagrindinė hemorojaus atsiradimo priežastis – netinkama mityba: piktnaudžiavimas aštriu maistu, alkoholiu, rūkymas, nuolatinis sumuštinių valgymas, nepakankamas augalinės ląstelienos kiekis maiste. Pirmieji du faktoriai padidina arterinio kraujo pritekėjimą, trečiasis – susiaurina kraujagysles, dėl dviejų paskutinių užkietėja viduriai. O nuolat užkietėję viduriai – viena iš dažniausių (80 proc.) hemorojaus paūmėjimo priežasčių. Be to, hemorojų skatina sunkumų nešiojimas, dideli fiziniai krūviai, nėštumas, antsvoris, sėdimas darbas ir judėjimo stoka.
Kaip šios ligos išvengti?
Pirmiausia turite sveikai maitintis, rytais valgyti javainius, jogurtą su kviečių ar avižų sėlenomis, rupią duoną, džiūvėsius, daug žalių vaisių bei daržovių. Kasdien išgerkite po 2 litrus vandens, geriausia mineralinio, ir daug judėkite. Nepatartina bėgioti ristele, šuoliuoti, šokinėti ir žaisti tenisą, nes nuo tokio sporto visi dubens organai paslenka žemyn. Geriausia keliauti pėsčiomis, plaukioti, važinėti dviračiu.
Ypač svarbi tuštinimosi reguliacija ir švara – išeinamosios angos valymas drėgnomis, geriausia vaistažolių antpile (ramunėlių, šalavijų), sumirkytomis servetėlėmis.
Patartina kelis kartus per dieną padaryti išeinamosios angos mankštą: apie 20 kartų įtraukti ir atleisti raumenį.
Gydomosios arbatos
* Labai efektingai hemorojų gydo mėlynių lapų arbata arba nuoviras, geriami kasdien po puse stiklinės 3-4 savaites.
* Hemorojų gydo morkų lapų arbata.
* Sergant hemorojumi, patartina gerti dilgėlių lapų arbatą.
* Sėkmingai hemorojų gydo kiaulpienių arbata. Ji ruošiama iš augalo arba šaknų. Arbatą gerkite 4-5 dienas po stiklinę ryte ir vakare. Be to, ši arbata puikiai valo kraują nuo visų nešvarumų ir laisvina vidurius.
* Patartina gerti žliūgės arbatos. Ji padeda gydant hemorojų, be to, valo vidaus organus.
Gydomieji tepalai
* Hemorojui gydyti tinka grynas medetkų tepalas, tačiau jis bus dar veiksmingesnis, jeigu lygiomis dalimis sumaišysite su skystu medumi. Po kiekvieno tuštinimosi kruopščiai švelniu muilu arba valomuoju pieneliu išplaukite išangę, nušluostykite ir, įkišę pirštą, šiek tiek patepkite ir pamasažuokite. Medetkų tepalą pasigaminkite taip: tris saulėtas dienas iš eilės skinkite medetkų žiedus kartu su stiebais ir paskleiskite ant šviesios, švarios skepetos saulėtoje vietoje. Trečią dieną smulkiai sukapokite žiedlapius ir stiebus. Užvirkite 250 g kiaulės taukų ir maišydami dėkite į juos medetkas. Virkite ant silpnos ugnies, kol vanduo mišinyje visiškai išgaruos. Mišinį nukelkite nuo viryklės, gerai uždenkite ir 3 dienoms pastatykite šiltoje vietoje. Po to pamažu šildykite, kol taukai suskystės, tada nukoškite ir tirščius nuspauskite. Tepalą supilkite į sandariai uždaromą stiklainį.
* Galite naudoti kraujažolių tepalą: sutrinkite dvi saujas džiovintų kraujažolių ir sumaišykite su tirpintu sviestu iki tirštos tyrės. Naudokite taip pat, kaip ir medetkų tepalą.
Vaistiniai augalai ir sultys
* Esant stipriems hemorojaus skausmams, išsivirkite tokio nuoviro: susmulkinkite ir sumaišykite lygiomis dalimis dilgėlių ir gudobelės žievės. 15 g vaistažolių mišinio užpilkite puse litro verdančio vandens, pavirinkite 10 minučių ant silpnos ugnies, po to atšaldykite ir nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
* Gydykitės jonažolių nuoviru: šaukštą susmulkintų jonažolių užpilkite stikline verdančio vandens ir pavirkite 15 minučių ant silpnos ugnies, po to nukoškite. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną.
* Kelis kartus per dieną valgykite žemuoges. Kitokio maisto tomis dienomis vartokite mažiau. Žemuogės ne tik gydo hemorojų ir minkština vidurius, bet ir stiprina kraują.
* Sergant hemorojumi ir vidurių užkietėjimu geriamos morkų sultys. Prieš valgį išgerkite 150-200 ml sulčių. Mažiems vaikams, užkietėjus viduriams, duokite morkų sulčių po šaukštą ryte ir vakare.
* Hemorojui gydyti tinka ir prinokusių šermukšnių sultys. Jas truputį pasaldinkite ir gerkite po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną. Užsigerkite stikline virinto vandens.
* Pora mėnesių kasdien gerkite po stiklinę neskaidrintų natūralių obuolių sulčių.
* Patariama kasdien išgerti po šaukštą dilgėlių sulčių.
Žvakutės, vonios ir garai
* Hemorojų patariama gydyti ledo žvakutėmis. Iš pradžių į išeinamąją angą žvakutę įstatykite minutei laiko, palaipsniui ilginkite laiką, po to žvakutę laikykite tol, kol ji ištirps.
* Pagerina savijautą kasdienės ąžuolo žievės sėdimosios vonios: saują susmulkintos ąžuolo žievės užpilkite 2 litrais šalto vandens, 10 minučių pavirinkite, po to nukoškite ir įpilkite į vonelę su vandeniu, kurio temperatūra 35-37 laipsniai. Vonios trukmė – 10-20 minučių. Po vonios išangę patepkite medetkų tepalu.
Hemorojų gydo ir sėdimoji vonia su ramunėlių arba dirvinio asiūklio nuovirais.
* Kiekvieną vakarą saują ramunėlių žiedų kibire užplikykite 4 litrais verdančio vandens. Pritūpkite virš kibiro, kad ramunėlių garai tiesiog veiktų hemorojaus mazgus. Dažnai padeda ir karšti ramunėlių bei kraujažolių nuoviro kompresai.
