Prieš nuvirsdamas po stalu, rusas gali išgerti 10 kartų daugiau už vidutinį europietį. Dabar tai – moksliškai įrodytas faktas. Rusijos tautų draugystės universiteto mokslininkai nustatė, jog šį „išskirtinį” sugebėjimą nulemia vadinamasis azijietiškas genas, ir tai jokiu būdu nebyloja apie puikią geriančiojo sveikatą.
Į kraują patekęs alkoholis sukelia reiškinį, kurį mokslininkai vadina euforizuojančiu efektu.
Tačiau malonus alkoholio poveikis baigiasi, kai, veikiamas fermentų, jis pavirsta stipriais nuodais – acetaldehidu, o vėliau, veikiamas jau kitų fermentų, – nekenksmingu ir net kartais naudingu acetatu.
Tačiau „azijietiškas genas”, kurį mokslininkai aptiko dviejų trečdalių Rusijos gyventojų organizme, programuoja dešimt kartų didesnį pirmosios fermentų grupės aktyvumą.
Vadinasi, tokį geną turintis žmogus apgirsta dešimt kartų lėčiau, nei įprasta, ir nuolat jaučia norą išgerti dar taurelę.
Tuo tarpu kraujyje dešimt kartų greičiau formuojasi nuodai, sukeliantys sunkias pagirias, o vėliau – kepenų cirozę ir panašias ligas.
Šiandien, Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Maskvos psichiatrijos tyrimų instituto duomenimis, pagal alkoholio suvartojimą Rusija užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje.
Daugiau kaip 80 procentų rusų „alkoholio meniu” sudaro gėrimai, kurių stiprumas ne mažesnis kaip 40 laipsnių. Be to, daugiau kaip 30 procentų mirčių Rusijoje tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su alkoholiu.
