Daugelyje Lietuvos rajonų esančių šulinių vandenį gerti yra pavojinga. Tokia išvada padaryta apibendrinus Lietuvos geologijos tarnybos bei Respublikinio mitybos centro tyrimus, skirtus kastinių šulinių vandens kokybės analizei.
Užteršti šuliniai, kuriuose nitratų koncentracija viršija nepavojingą 50 mg/l ribą, sudaro 32-55 proc. Net 20 proc. šulinių vanduo taip pat užterštas nitritu.
Specialistų teigimu, kadangi mažo ploto sodybiniuose sklypuose vykdomas intensyvus ūkininkavimas, rasti atokesnę vietą šuliniui įrengti dažnai nėra galimybės.
Dėl šios priežasties trąšų, mėšlo perteklius, kurio neįsisavina augalai, patenka į požeminius vandenis, užteršdamas geriamo vandens šaltinius azoto junginiais ir bakterijomis.
Tyrimo duomenys rodo, kad daugiausiai užterštų šulinių yra Kauno apskrityje – 54,8 proc., antroje ir trečioje vietose – Tauragės ir Alytaus apskritys, kuriose atitinkamai rasta 44,4 proc. bei 41,9 proc. užterštų šulinių.
Įspėjama, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinant, nei plačiai reklamuojamais buitiniais vandens filtrais.
Nitratai pavojingiausi žmogaus sveikatai dėl jų savybės redukuotis į nitritus. Kūdikių ir vaikų organizme jie sukelia methemoglobinemiją, todėl sutrinka deguonies pernešimas į audinius, vystosi hipoksija – deguonies badas.
