Neleiskite, kad rudeninis lietus sugadintų jums nuotaiką! Pateikiame penkis paprastus būdus, padėsiančius atsikratyti apatijos ir pakelsiančius nuotaiką rudeninės depresijos metu.
Suaktyvinkite kraujotaką
Naktį visų mūsų organizmo sistemų veikla sulėtėja, tad norint visiškai atsigauti, organizmui reikia laiko. Pavyzdžiui, arterinis kraujospūdis, likus valandai iki pabudimo, yra 10-20 dalelių mažesnis nei dieną. Todėl jeigu jūs staigiai pašokate suskambus žadintuvui, galite pajusti galvos svaigulį, stiprų širdies plakimą ir net pamatyti „museles” prieš akis. Tai ortostatinė hipertonija – kraujospūdis „šokinėja”, kai mes horizontalią padėtį staigiai pakeičiame į vertikalią. Norint išvengti šio nemalonumo, reikia iš pradžių suaktyvinti kraujotaką smegenyse. Prieš iššokdami iš lovos, pasirąžykite. Palengva rąžantis atplūsta energijos, suaktyvinama medžiagų apykaita ir net padidėja endorfinų – „laimės hormonų” – gamyba.
Jeigu užsipuolate kolegas ir artimuosius dėl smulkmenų, pats laikas išmokti aerobokso pratimų. Nesijaudinkite – bokso pirštinių nereikės pirkti. Atsistokite boksininko poza priešais veidrodį ir iš įniršio įtempkite veido raumenis. Po to boksuokite orą kaire ir dešine rankomis (galvokite, kad smūgiuojate tai, kas jus šiandien išvedė iš kantrybės). Be to, tokios iškrovos metu gerėja širdies ir galvos smegenų kraujagyslių tonusas bei koordinacija.
Sušildykite organizmą
Pasirodo, rytais apsipilti šaltu vandeniu nėra labai naudinga. Reikalas tas, kad naktį kūno temperatūra būna 0,6 laipsnio žemesnė. Tad kai mes pabundame, organizmas dar nebūna sušilęs iki reikiamos darbinės temperatūros. Taigi šaltas dušas – savotiškas šokas. Jis padės išsijudinti, šiek tiek pagerins paviršinę kraujotaką, bet nesuteiks žvalumo visai dienai. Organizmas greičiau normalizuosis, jeigu jį gerai sušildysite, taip pat – iš vidaus. Tad rytais naudingesni yra karštas dušas ir karštas gėrimas. Stebėkite kraujospūdį – rytais jis gali būti truputį žemesnis. Todėl rytinę kavą po dušo geriau pakeiskite stipria ir saldžia arbata. Dėl taninų, esančių jos sudėtyje, poveikio būsite žvalesnis daug ilgiau, nei nuo kofeino.
Valgykite „antidepresinius” pusryčius
Likus dviem valandoms iki nubudimo, organizme padidėja insulino gamyba. Jo užduotis – gliukozę paversti energija. Prieš nubundant cukraus atsargos mūsų organizme būna išsekusios. Nuo 7 iki 9 val. ryto mūsų kraujyje yra mažiausiai cukraus (todėl cukraus kiekio kraujyje tyrimus reikia daryti tik rytais ir nevalgius).
Tad jeigu gerai nepavalgysite, galite jaustis kaip sirgdami hipoglikemija (cukraus nepakankamumu): rūkas galvoje, silpnumas, vangumas, irzlumas. Vadinasi, papusryčiauti reikia sočiai, be to, pageidautina suvalgyti ką nors saldaus. Rytinį tonusą pagerinti padės šokoladas, kakava, bananai. Labai skanus gerinantis nuotaiką desertas – kepti bananai, apipilti karštu šokoladu.
Į darbą pasiimkite žalią obuoliuką
Įveikti „energinę krizę” darbo metu padės obuoliai, geriau žali ir kiek rūgštoki – juose daug geležies ir vitamino C. Jei apskritai jaučiate silpnumą – vynuogių kekė arba greipfrutas. Su niūria savijauta atsisveikinti padės produktai, kuriuose gausu vitaminų E, C, betakarotino ir seleno. Beje, dažnai nervinį išsekimą gali sukelti susikaupę laisvieji radikalai. Selenas veikia kaip antioksidantas ir stimuliuoja ypatingo fermento, padedančio skaidyti ir šalinti iš organizmo oksidacijos produktus, gamybą. Geriausi gamtiniai seleno šaltiniai – daiginti kviečiai ir avižos, grybai (be acto), graikiniai riešutai, šparagai, aguročiai, patisonai, salierai ir jūros gėrybės, ypač midijos ir austrės.
Neeikvokite energijos be reikalo
Didžiąją energijos dalį mes išeikvojame be reikalo, nes nemokame protingai išnaudoti laiko. Todėl jums siūlome kelis psichologinius „energiją taupančius” patarimus.
* Mokykitės planuoti kiekvieną dieną ir „neužkimškite” galvos mintimis apie reikalus, kurie bus tik už savaitės.
* Nepulkite daryti iškart dešimt darbų. Geriau ramiai pasėdėkite ir penkias minutes pagalvokite, kas yra svarbiau, o ką galima atidėti. Tai naudingiau nei turėti visą šią „košę” galvoje ir nieko nespėti.
* Jūs niekaip negalite imtis darbo, kuris jums yra labai svarbus, atidedate jį diena iš dienos. Pagalvokite: ar iš tiesų šis reikalas svarbus, jeigu turite galimybę jį atidėti. Galbūt kol kas verta apie jį pamiršti ir užsiimti kuo nors produktyvesniu.
* Nebauskite savęs dėl smulkmenų. Pradėkite laikytis „proto dietos”: mokykitės nekreipti dėmesio į ne itin reikšmingus dalykus.
* Neeikvokite psichinės energijos žmonėms, kurių negerbiate, užgniaužkite savyje įniršio protrūkius.
* Neprievartaukite savo organizmo: šiandien darykite tai, kas svarbu būtent šiandien, o kitus darbus atidėkite rytdienai.
* Neverskite savęs linksmintis, jeigu to nenorite. Prievartinis džiaugsmas – irgi stresas organizmui.
Ko neverta daryti prastai nusiteikus
Mūsų dvasinis nusiteikimas pablogėja dėl daugelio priežasčių. Aprėkė viršininkas, aptaškė automobilis, susiginčijote su artimaisiais arba tiesiog persivalgėte prieš naktį, todėl ir nubudote kaip juodas debesis…
Ir tai normalu! Medikai apskaičiavo, kad iš visų emocijų, kurias patiriame per gyvenimą, 45 proc. yra negatyvių, 35 proc. – neutralių ir tik 20 proc. – teigiamų. Vadinasi, mes liūdime 2 kartus dažniau nei džiaugiamės.
Mokslininkai mano, kad smegenys ilgiau išlaiko negatyvią informaciją ir labai uoliai ją atkuria. Taigi, jeigu jūsų nuotaika bloga, neverta:
* atlikti kraujo tyrimų – kai kurie rodikliai gali būti neobjektyvūs, pavyzdžiui, jeigu jūs esate suirzęs, padidės hemoglobino kiekis, jeigu jaučiate vangumą – sumažės (tas pats pasakytina ir apie gliukozės kiekį kraujyje);
* atlikti gastroskopiją – kai esame suirzę, padidėja skrandžio sulčių gamyba ir rūgštingumas;
* daryti kosmetikos procedūrų (šveitimas, įvyniojimai ir t.t.) – tokios būsenos oda būna įtempta, neimli, tad poveikis bus daug silpnesnis;
* pirkti kokius nors svarbius pirkinius – paskui jie kels neigiamas asociacijas. Nebent galite šiek tiek apsipirkti – prasiblaškymui.
Pavargote? Nusipirkite raudoną rankinę!
Spalvos veikia daugelį mūsų organizmo procesų. Tad pagerinti savijautą mes galime tinkamai pasirinkdami drabužių spalvą. Bent jau taip tvirtina psichologijos daktaras Verneris Breneris iš Miuncheno universiteto.
* Darbingumui ir nuotaikai pagerinti puikiai tinka raudonos spalvos drabužiai. Nebūtina vilktis raudono švarko, pakanka ryškios detalės – pavyzdžiui, skarelės arba rankinės.
* Jei jūs susierzinate dėl kiekvienos smulkmenos, esate nuvargę, neturite apetito, vilkėkite geltonus drabužius.
* Jeigu jus kamuoja bronchinė astma arba bronchitas, nusipirkite oranžinių, ochros atspalvių daiktų.
* Jeigu skauda širdį, plyšta galva, labai pavargsta akys, garderobą papildykite žaliais atspalviais.
* Jei turite odos problemų, dažniau vilkėkite žydrų atspalvių drabužius.
* Kai skauda, dilgčioja skrandį, pagerins savijautą mėlynos spalvos apdarai. O jeigu peršaldėte inkstus, sušildykite savo kūną violetiniu megztiniu.
