Lietuvoje traumatizmas – pagrindinė jaunų, darbingo amžiaus žmonių mirtingumo priežastis.
Iš visų mirusiųjų nuo traumų 68 procentai – darbingo amžiaus žmonės.
Bendroje mirčių struktūroje Lietuvoje išorinės mirties priežastys užima trečią vietą (12,3 proc. mirčių).
Pagrindinės traumų priežastys yra: autoįvykiai; kritimai (paslydimai) šaltuoju metų laiku; smurtiniai sužalojimai.
Traumų prevencija: Naudokite galvos atramas savo mašinos sėdynėse. Vairuokite saugiai, nevairuokite išgėręs. Prisisekite saugos diržus. Vaikus automobiliuose vežkite tik specialiose kėdutėse. Užsidėkite šalmą jei vairuojate dviratį, motociklą ar važiuojate riedučiais. Būkite labai atsargūs slidžiuoju metų laiku, neskubėkite eidami per gatvę. Nenerkite į vandenį vietose, kur neaiškus vandens telkinio gylis, dugno būklė.
Didėjant eismo intensyvumui, didėja avaringumas ir nelaimingų atsitikimų skaičius.
Remiantis Sveikatos informacijos centro duomenimis, Kauno apskrityje yra vienas didžiausių traumų ir apsinuodijimų skaičius. Per metus Kauno apskrityje tūkstančiui gyventojų tenka daugiau kaip šimtas traumų atvejų, o Kauno mieste – daugiau kaip pusantro šimto.
Neseniai pasaulio spaudoje buvo paskelbta liūdna statistika: pasirodo, kasmet mūsų planetos keliuose žūsta daugiau kaip 1,2 mln. žmonių, o dar apie 50 mln. sužeidžiama. Daugelis tampa invalidais visam gyvenimui. Tokius duomenis pateikia Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija ir Pasaulio bankas, remdamiesi policijos užregistruotomis kelių eismo įvykių suvestinėmis. Beje, reikia pripažinti, jog tai nėra patys tiksliausi duomenys, mat teisėtvarkos pareigūnai ne viską užfiksuoja. O apie tikslų sužeistų ir traumuotų keliuose žmonių skaičių apskritai sunku spręsti. Juk daugelis nukentėjusiųjų, nejausdami traumų, atsisako nuo hospitalizacijos ir tik po keleto dienų ar savaičių kreipiasi į medikus, kai avarijos pasekmės netikėtai pasireiškia stipriai arba virsta patologiniais nukrypimais. Tad pagrindinis medikų patarimas važiuojantiesiems tebėra toks: po bet kokios avarijos pasitikrinkite sveikatą, juk tai, kas nejaudina jūsų šią minutę, ateityje gali virsti kančių metais. Tad, ekspertų nuomone, tikslus sužeistų ir traumuotų keliuose žmonių skaičius nepalyginti didesnis negu rodo oficialioji statistika.
Liūdniausia tai, kad per nelaimingus autoįvykius kasmet sužalojama vis daugiau vaikų, nuo vieno iki šešių – per metus žūsta.
Dažniausiai į avarijas patenka 5-14 metų vaikai, daugiausia berniukai. Ieškodami nelaimingų atsitikimų priežasčių, specialistai išaiškino, kad praėjusiais metais daugiau nei pusė avarijų, kuriose buvo sužaloti vaikai, įvyko dėl vairuotojų, kai kada ir neblaivių, kaltės. Kai kurie jų visam gyvenimui liko neįgalūs.
Lietuvoje traumų ištikti žmonės miršta šešis kartus dažniau nei kitose Vakarų Europos šalyse. Viena iš šio didelio mirtingumo priežasčių yra nesuteikta pirmoji medicininė pagalba įvykio vietoje iki atvykstant medicinos personalui. Todėl norint, kad kuo daugiau išgyventų traumų ištiktų, apsinuodijusių ar kitaip nukentėjusių asmenų, būtina gyventojams mokėti suteikti pirmąją medicininę pagalbą, nes adekvati ir laiku suteikta pirmoji medicininė pagalba neretai gali išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę.
Nepraeikite pro paslydusį senelį, padėkite jam atsikelti, suteikite pirmąją pagalbą jei to reikia ar bent padėkite ją iškviesti. Nesielkite taip, kaip nenorėtumėte kad su Jumis pasielgtų – būkite žmogiški.
Akivaizdu, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų ir ieškoti efektyvių sprendimų įvairiuose sektoriuose, norint sumažinti traumatizmą keliuose.
Gyvenimas ne lenktynės – sustokite ir padėkite vieni kitiems.
