Sumažinus kraujospūdį net tiems žmonėms, kurių šis sveikatos rodiklis yra normalus, padidėja tikimybė rečiau sirgti širdies ligomis ir ilgiau gyventi.
Gydytojai jau seniai žino, kad aukštas kraujospūdis yra svarbus širdies kraujagyslių ligų veiksnys, tačiau išnagrinėjus 61 mokslinį darbą šia tema paaiškėjo, kad ryšys yra dar stipresnis.
„Mažesnis kraujospūdis reiškia mažesnę širdies ligų tikimybę”, – sakė Redklifo ligoninės Oksforde gydytoja Sara Liuington.
Pasak jos, pagyvenę asmenys, kuriems labiau gresia širdies liga, nes jie jau buvo patyrę infarktą ar insultą, arba dėl rūkymo ar diabeto, galėtų sumažinti šią grėsmę, sumažindami kraujospūdį, net jei šis normalus.
Kraujospūdį matuojant nustatomi du skaičiai – sistolinis, kai širdis susitraukia, ir diastolinis, kai ji atsipalaiduoja, išsiplečia. Kraujospūdžio lygis 115/75 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio) laikomas normaliu.
Anot S.Liuington, nėra konkretaus kraujospūdžio skaičiaus, kurį pasiekus būtinai pasireikš širdies liga. Ji priklauso nuo ilgalaikio ryšio su kraujospūdžiu.
Per pusę sumažėja insultas ar širdies liga, jei viršutinė kraujospūdžio reikšmė sumažinama 20 mm, o apatinė – 5 mm.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, širdies kraujagyslių ligas 50 procentų atvejų sukelia būtent per didelis kraujospūdis. Pasaulyje per dideliu kraujospūdžiu pasižymi 10-30 procentų suaugusių, sumažinus kraujospūdį, galima būtų pagerinti sveikatą 50-60 procentų žmonių.
Kraujospūdį mažinti galima vartojant mažiau druskos, daugiau mankštinantis.
Anot Didžiosios Britanijos širdies fondo medicinos direktoriaus Čarlzo Džordžo, daugelis žmonių nežino, jog esama ryšio tarp kraujospūdžio ir pavojaus susirgti širdies vainikinių kraujagyslių liga ar patirti infarktą.
Todėl jis ragina dažniau tikrinti žmonių kraujospūdį ir skatinti žmones mažinti jį.
